Apie tai buvo kalbama antradienį, „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“.
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė laidoje paaiškino, kad kartu su medikų bendruomene ministerija susitarė, kaip stiprinti šeimos gydytojų institutą, – kad paslaugas jie teiktų ne vieni, o kartu su slaugytojais, socialiniais darbuotojais, kineziterapeutais.
„Komandai plėtoti kasmet būtų skiriama apie 10 mln. eurų. Tai yra vienas iš instrumentų, kad šeimos gydytojas neliktų vienas su savo pacientais ir apylinkėmis. Kalbant apie 17 priemonių, kurios numatytos šeimos medicinos plėtrai, stiprinimui ir kitoms paslaugoms plėtoti, tai viena iš priemonių yra persvarstyti ir atnaujinti prisirašymo prie sveikatos priežiūros įstaigų tvarką“, – sakė SAM atstovė.
Ši idėja, pasak jos, kilo dėl to, kad Lietuvoje yra dideli netolygumai.
„Gyventojai prisirašę pas šeimos gydytojus yra labai netolygiai. Lietuvoje šeimos gydytojų turime virš 2,3 tūkst. Turime įstaigų, kuriose yra prisirašę pacientų iki 1 tūkst., iki 500. Turime gydymo įstaigų ir šeimos gydytojų, kur pacientų prisirašę virš 3 tūkst. Tai rodo labai netolygius šeimos gydytojų darbo krūvius“, – sakė O. Vitkūnienė.
Lietuvos šeimos gydytojų asociacijos vadovas Julius Kalibatas pripažino, kad eilių problema egzistuoja.
„Eiles apsprendžia du faktoriai: šeimos gydytojų skaičius ir ligonių srautai. Šiuo metu yra nepakankamas šeimos gydytojų skaičius, ypač rajonuose, o ligonių srautai, atrodo, nemažės, nes visuomenė sensta“, – pastebėjo medikas.
Jo teigimu, vienas būdas, kaip sumažinti šeimos gydytojų darbo krūvį – biurokratijos mažinimas.
„Dabar šeimos gydytojai turi atlikti masę biurokratinio darbo – kompiuteriuose pildo įvairias formas. Šeimos gydytojai norėtų, kad jų darbas būtų išgrynintas: kad jie daugiausiai galėtų užsiimti ligų diagnostika ir gydymu, o tą biurokratinį darbą galėtų atlikti specialistai, kuriems nereikia mokytis po dešimt metų ir kurie tikrai galėtų padėti gydytojams“, – sakė J. Kalibatas.
Asociacijos vadovas teigė gerai vertinantis planus išplėsti šeimos gydytojo komandą, nes nukreipti prevencinėms programoms ar dalį receptų pratęsti, anot jo, galėtų ir, pavyzdžiui, slaugytojai.
„Visa tai yra gerai, bet manau, kad šiame etape tai gali turėti tik minimalų teigiamą poveikį. Vis dėlto akcentas turėtų būti skirtas šeimos gydytojų skaičiaus didinimui. Tai, kad 2023-2024 metams numatyta apmokėti 80 vietų šeimos gydytojams yra gerai, bet manyčiau, jog tai yra per mažas skaičius“, – kalbėdamas apie vietas šeimos gydytojų studijoms apmokėti sakė J. Kalibatas.
Jo teigimu, daug šeimos gydytojų yra netoli arba jau pasiekę pensinį amžių„ tad jiems pakelti didelį pacientų srautą yra sudėtinga.
„Dalis šeimos gydytojų tikrai pasitraukia iš rinkos, išėjo į pensiją – šis procesas tikrai augs, nes šeimos gydytojai nėra iki galo patenkinti savo darbu. Jie dirba daug, jų nuomone, ne to darbo, kuriems jie ruošėsi, mokėsi. Per mažai laiko lieka ligų diagnostikai ir gydymui“, – paaiškino J. Kalibatas.
O. Vitkūnienė sutiko, kad gydytojų aprūpinimas yra opus klausimas.
„Šeimos medicinos rezidentūra yra viena į prioritetinių, į kurias vietų skaičius kasmet didinamas“, – patikino SAM atstovė.
Taip pat, pasak jos, yra numatytos priemonės, kurios skatintų specialistus vykti dirbti į regionus.
„Tas planuojamos finansinės paskatos ir tam tikros kitos priemonės“, – teigė O. Vitkūnienė.
Jos teigimu, gyventojas, savo šeimos gydytoju pasirinkęs mediką, dirbantį už kelių šimtų kilometrų, turi suprasti, kad negalės gauti visų paslaugų.
„Pacientas turi ne tik teises, bet ir pareigą. Yra dalyvavimas prevencinėse programose, neįgaliųjų lankymas namuose, tvaikų profilaktiniai tikrinimai, nėščiųjų priežiūra ir visos kitos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios reikalingos pacientui, bet dėl dėl geografinio kriterijaus, neprieinamumo tos paslaugos negali būti užtikrintos.
Matyt, čia yra susitarimas, kokias paslaugas kitos savivaldybės gyventojas, kada jis negali atvykti pas šeimos gydytoją pagal paskirtą diagnostikos režimą ir planą, gaus. Tai čia yra tokia abipusė atsakomybė ir pasitikėjimas – dėl kokios sveikatos mes susirenkama“, – kalbėjo SAM atstovė.
J. Kalibatas paaiškino, kad eilėse nenorintys laukti gyventojai eina į privačias gydymo įstaigas.
„Kai kurios privačios gydymo įstaigos už šeimos gydytojo paslaugas, kai žmogus prisirašo, ima papildomus mokesčius, kas yra nereikalinga ir galbūt prieštarauja įstatymams, bet žmonės nori patekti pas gydytojus, ir kai kada negali laukti dviejų-trijų savaičių“, – sakė asociacijos vadovas.
Visą „Žinių radijo“ pokalbį žiūrėkite čia:
