Įvertinęs įstatymo projektą, tokią pastabą teikia Seimo kanceliarijos Teisės departamentas.
„Pagal projektą civilinę sąjungą galėtų sudaryti tiek skirtingų lyčių, tiek ir tos pačios lyties asmenys. Taigi tuo atveju, kai civilinę sąjungą siektų sudaryti tos pačios lyties asmenys, būtų nedraudžiama civilinę sąjungą sudaryti broliams su broliais, seserims su seserimis, pusbroliams su pusbroliais, pusseserėms su pusseserėmis, dėdėms su sūnėnais, tetoms su dukterėčiomis, nors šie asmenys ir turėtų būti laikomi artimais giminaičiais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte įvardinti asmenis, kurie laikomi artimais giminaičiais, su kuriais draudžiama sudaryti civilinę sąjungą“,– sakoma Seimo Teisės departamento išvadoje.
Šiuo metu Civilinės sąjungos įstatymo projekte yra įrašyta nuoroda į Civilinio kodekso straipsnį, pagal kurį draudžiama tuoktis tėvams su vaikais, įtėviams su įvaikiais, seneliams su vaikaičiais, tikriems ir netikriems broliams su seserimis, pusbroliams su pusseserėmis, dėdėms su dukterėčiomis, tetoms su sūnėnais.
Šią savaitę Seimo Teisės departamento įregistruotoje išvadoje Civilinio kodekso įstatymo pataisoms pateiktos pastabos ir dėl jame numatytų susitarimų, reglamentuojančių civilinės sąjungos nutraukimą ir jos nutraukimo teisinių pasekmių.
Seimo teisininkams pvz. nėra aišku, ar partneriams kreipiantis dėl civilinės sąjungos nutraukimo bendru sutikimu į notarą būtų tvirtinamas ir susitarimas nutraukti civilinę sąjungą, ir susitarimas dėl civilinės sąjungos nutraukimo teisinių pasekmių, ar šie abu susitarimai iš tiesų yra vienas ir tas pats dokumentas.
Seimo Teisės departamentas turi pastabų ir dėl įstatymo įsigaliojimo datos. Seimo teisininkai siūlo nustatyti tokią Civilinės sąjungos įstatymo įsigaliojimo datą, „kuri užtikrintų, kad būtų tinkamai pasiruošta įstatymo įgyvendinimui.“
Seimas po svarstymo gegužės mėnesį pritarė valdančiosios daugumos partijų inicijuotam Civilinės sąjungos įstatymo projektui. Tam, kad jis būtų priimtas, parlamentarai turės balsuoti dar kartą.
Svarstomu projektu siūloma sureguliuoti santuokos nesudariusių, tačiau bendrus tarpusavio santykius kuriančių asmenų tiek turtinius, tiek asmeninius neturtinius santykius.
Civilinė sąjunga būtų apibrėžiama, kaip dviejų partnerių savanoriškas susitarimas, kuriuo jie siekia sukurti, plėtoti, apsaugoti tarpusavio asmeninius santykius. Tokiu būdu, pasak projekto iniciatorių, būtų įtvirtintas lyčiai neutralios registruotos civilinės sąjungos modelis.
Šią savaitę į koalicinę tarybą susirinkę valdančiųjų partijų lyderiai aptarė Seime sunkiai kelią besiskinančios Civilinės sąjungos įstatymo projekto likimą, primena ELTA.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė teigia, kad kitą savaitę prasidėsianti rudens sesija yra paskutinė, kada bus galima priimti šį diskusijas keliantį įstatymą.„Mes manome, kad ši sesija yra paskutinė, kada galima priimti šį įstatymo projektą. Jo reikia ne Laisvės partijai, jo reikia žmonėms“, – žurnalistams po koalicijos susitikimo teigė A. Armonaitė.
Jos teigimu, reikėtų daryti viską, kad šis įstatymas būtų priimtas šioje sesijoje.
Tai, kad rudens sesijos metu bus diskutuojama dėl tos pačios lyties porų santykius reglamentuojančio įstatymo sako ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.„Man asmeniškai labai norėtųsi, kad šioje kadencijoje šis klausimas būtų uždarytas ir žmonių, kuriems tai svarbu, lūkestis būtų patenkintas“, – sakė liberalė.
Visgi, akcentavo ji, ar pavyks šį įstatymą priimti – pasakyti sunku.
„Ar pavyks surinkti tiek balsų, kiek reikia – yra atviras klausimas.
Puikiai žinote, koks Seime yra jėgų santykis. Balsavimas dėl Civilinės sąjungos būtų 50 ant 50“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Skeptiškai įstatymą vertina dalis Seimo narių valdančiojoje daugumoje ir opozicijoje.
