Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ vadovaujantis Saulius Skvernelis teigia, kad planuojamo vizito nereikėtų traktuoti kaip eilinio politiko apsilankymo. Pasak jo, į Taivaną išvyksta vienas iš valstybės vadovų, todėl, įsitikinęs S. Skvernelis, į tai dėmesį neabejotinai atkreips jautriai aukščiausių asmenų apsilankymus Taivane vertinanti Kinija.
„Manau, kad susilauksime (eskalacijos – ELTA). Jei kalbėtume apie Lietuvos interesus, tai bus dar viena puiki proga eskalacijai“, – Eltai teigė S. Skvernelis.
„Bet tai yra valdančiųjų nuosekliai vykdoma politika ir tai nestebina“, – pridūrė parlamentaras.
Anot ekspremjero, dešiniųjų vykdoma užsienio politika Kinijos atžvilgiu apskritai yra ydinga, nederanti su Europos Sąjungos (ES) valstybių kontekstu. Todėl, samprotavo S. Skvernelis, Seimo pirmininkės planuojamas vizitas tik dar labiau pagilintų įtampas, kurios atsirado leidus Lietuvoje atidaryti Taivano atstovybę.
„Dabar bus gilinamos tos problemos, kurias Lietuva padarė vienintelė iš Europos Sąjungos valstybių. Prisiminkime, prieš porą savaičių buvo ES susitikimas su Kinija: komisarai važiavo, ambasadoriai buvo. Lietuvos pozicijos niekas nepalaiko“, – teigė politikas.
Nuo šios griežtos pozicijos politiko neatbaidė ir primintas faktas, kad Vilniaus pavyzdžiu iš bendradarbiavimo formato su Kinija „17+1“ pasitraukė Estija bei Latvija.
„Tai detalės, kurios nėra labai reikšmingos“, – sakė S. Skvernelis.
„Pats formatas nėra reikšmingas. Lietuva šiame formate jokių investicinių klausimų nesprendė“, – apibendrino politikas.
„Valstietis“ paragino paieškoti tinkamesnių šalių vizitams
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narys Giedrius Surplys taip pat griežtai vertina Seimo pirmininkės ketinimus vykti į šalį, dėl kurios Lietuvos santykiai su Kinija itin paaštrėjo. Parlamento Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojo teigimu, V. Čmilytė-Nielsen galėtų rasti tinkamesnių šalių vizitams.
„Man atrodo, dabar matome, kas vyksta pasaulyje – ir tebesitęsiantis karas Ukrainoje, ir Kalnų Karabacho konfliktas, ir Afrikoje visa juosta konfliktų, ir dabar „Hamas“ išpuolis prieš Izraelį. Akivaizdu, kad pasaulis įkaitęs. Šiuo metu, man atrodo, didžiausias pastangas reikia dėti tam, kad kažkaip grąžinti tarptautinę tvarką. Aš kiekvieną vizitą, kiekvieną žingsnį, kuris aitrina konfliktus – taip ir galiu vertinti, kad tai prie bendros tvarkos neprisideda“, – Eltai komentavo G. Surplys.
„Nežinau, ar šiuo metu tai yra svarbiausias taškas vizitui“, – aiškino jis.
Be to, Seimo narys pastebėjo, kad V. Čmilytė-Nielsen anksčiau užsiminusi apie vizitą į Taivaną kalbėjo, jog ragins kartu vykti ir kitus ES parlamentų vadovus. Tačiau tokiu formatu aukščiausio rango ES pareigūnai į Taipėjų taip ir nenuvyko.
„Ji liko viena, niekas neišvažiavo. Tai parodo ir kitų šalių požiūrį į tokius vizitus“, – konstatavo jis, pridurdamas, kad Vakarų ir ES lyderiai – įskaitant ir eurokomisarus – šiuo metu dažniau vyksta į Pekiną.
Todėl politikas neabejojo, kad reakcijos iš Kinijos dėl tokio vizito Lietuva sulauks, o dvišaliams santykiams papildomo stabilumo kelionė nesuteiks.
Mazuronis: valdantieji sprendimus dėl užsienio politikos turėjo suderinti platesniame partijų kontekste
Skeptiškai į planuojamą vizitą žiuri ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. Pasak jo, nors valdantieji ir turi teisę realizuoti jų požiūriu tinkamą politiką, kalbėti su plačių politinių jėgų spektru, pažymėjo A. Mazuronis, yra tiesiog būtina.
„Toks Lietuvos užsienio politikos posūkis, nederinant jo su visomis politiniame spektre esančiomis partijomis, yra problema. Ir tai yra anksčiau kilusi problema“, – Eltai teigė „darbietis“.
„Bet jeigu valdantieji taip nusprendė ir tokią politiką vykdo, jei jie mato būtinybę... Jiems balsų užteks nuspręsti“, – sakė V. Mazuronis.
Kaip praneša anksčiau, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen planuoja vykti vizito į Taivaną. Klausimas dėl parlamento pirmininkės vadovavimo Lietuvos verslo misijai Taivane ir darbo vizito į Japoniją yra įtrauktas į trečiadienį vyksiančio Seimo valdybos posėdžio darbotvarkę.
Apie tai, kad yra svarstomi ketinimai apsilankyti Taivane, V. Čmilytė-Nielsen yra užsiminusi ir anksčiau – po pernai liepą šalyje vykusio Taivano parlamento vadovo You Si-Kuno oficialaus vizito.
Tuomet prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė teigė, kad vykstant į Taipėjų reikėtų įvertinti saugumo klausimus ir „pagalvoti, kiek tai atlieps Lietuvos interesus“.
Po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi apsilankymo Taivane, Seimo valdantieji taip pat prakalbo apie planus siųsti aukšto rango pareigūną į Taipėjų. Seimo opozicija kritikavo tokią iniciatyvą, ragindama tinkamai įvertinti rizikas ir nepriiminėti nepamatuotų sprendimų.
ELTA primena, kad Lietuvai leidus Vilniuje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. 2021 m. pabaigoje Pekinas pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampos dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuomet šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
