„Klausimas baigtas (...). Vakar komitetas nesirinko, ir tas klausimas yra nuimtas“, - trečiadienį Žinių radijui sakė ji.

„Toks sukeltas širšalas, tokia sukelta politinė opinija, kad negali komiteto nariai normaliai susirinkti ir normaliai nuspręsti, ar tikrai verta nagrinėti klausimą pagal procedūras, ar ne“, - tvirtino L.Graužinienė.

Loreta Graužinienė
Anot jos, 45 Seimo narių pasirašytas kreipimasis į Žmogaus teisių komitetą dėl V.Uspaskicho galbūt pažeidžiamų teisių nėra bandymas kištis į teismo darbą. Sukčiavimu kaltinamo Darbo partijos įkūrėjo byla yra Apeliaciniame teisme, jos nagrinėjimas kol kas sustabdytas, nes V.Uspaskichas liepą įgijo europarlamentaro imunitetą.

„Tas dokumentas tikrai nevertas tokios aptarimo, tas dokumentas tikrai neturės tokios galios, kaip čia bandoma sureikšminti“, - tikino Seimo pirmininkė.

Žmogaus teisių komiteto narės liberalės Dalios Kuodytės vertinimu, šis raštas turėtų tapti argumentu V.Uspaskichui Europos Parlamente įrodinėjant, esą Darbo partijos byla - politinė, ir dėl šios priežasties nereikia panaikinti jo teisinio imuniteto.

Klausimą dėl sukčiavimu įtariamo V.Uspaskicho reabilitavimo į Žmogaus teisių komiteto darbotvarkę mėginta įtraukti keturis kartus. Dėl to net kviestas neeilinis komiteto posėdis.

Grupė parlamentarų siūlė komiteto posėdyje svarstyti klausimą „Dėl galimų Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimų ir Baudžiamojo proceso kodekso pataisų“. Rašte nurodoma, kad „Darbo partijos baudžiamasis procesas galimai yra politizuotas bei pažeidžia pagrindines žmogaus teises ir laisves numatytas konvencijoje“.

Jame siūloma inicijuoti darbo grupę dėl Baudžiamojo proceso kodekso pataisų, tačiau iš pradžių išvardijama, kodėl, parlamentarų vertinimu, Darbo partijos baudžiamasis procesas „yra galimai politizuotas bei pažeidžia pagrindines žmogaus teise ir laisves“. Vienas argumentų - proceso viešinimas, taip pat yra prisegti ir žiniasklaidos priemonių tekstai iš teismo posėdžių.

Raštą pasirašė 45 Seimo nariai, tarp jų - Seimo pirmininkė Darbo partijos vadovė L.Graužinienė, dauguma „darbiečių“ frakcijos narių, taip pat yra „tvarkiečių“, socialdemokratų, LLRA, Mišrios Seimo narių grupės atstovų parašų.

Europos Parlamentas lapkritį pradėjo svarstyti Lietuvos prokurorų prašymą panaikinti Darbo partijos įkūrėjo V.Uspaskicho teisinę neliečiamybę, kad politikas galėtų būti teisiamas dėl sukčiavimo.
Europos Parlamentas 2010 metais jau buvo panaikinęs V.Uspaskicho neliečiamybę, tuomet prašymo nagrinėjimas užtruko 14 mėnesių. Iš naujo politikas neliečiamybę įgijo, kai šių metų liepos 1 dieną oficialiai tapo naujos kadencijos Europos Parlamento nariu.

Vilniaus apygardos teismas pernai liepą V.Uspaskichą pripažino kaltu dėl sukčiavimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo bei skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Politikas savo kaltę neigia ir vadina procesą politiškai motyvuotu. Nuosprendis įsigalioja tik po Apeliacinio teismo sprendimo.