„Atsakingos institucijos turi dar kartą peržiūrėti, ar yra visos tinkamos priemonės ne tik šį objektą, bet ir kitus strategiškai svarbius valstybei objektus tinkamai apsaugoti. Šis atvejis parodė akivaizdžiai, kad ne“, - trečiadienį Žinių radijui sakė parlamento vadovė.
Jos teigimu, įvertinus saugumo spragas valstybei reikia kitaip susidėlioti prioritetus 2017 metų biudžete, kad jame daugiau lėšų atsirastų vidaus saugumo užtikrinimui.
„Jeigu mes kalbame apie du prioritetus, tai yra krašto apsaugos stiprinimą ir socialinės atskirties (mažinimą), tai vidaus saugumo stiprinimas turi eiti lygiagrečiai su krašto apsaugos finansavimu“, - tvirtino L. Graužinienė.
Antradienį Seimo pirmininkė sakė, kad Finansų ministerija atsisako skirti papildomų lėšų vidaus saugumui stiprinti. Jos teigimu, Vidaus reikalų ministerija papildomai kitais metais prašė apie 30 mln. eurų. Šis prašymas daugiausiai susijęs su ministerijos noru iki 2020 metų pilnai apsaugoti valstybės sieną modernia įranga.
Tanklaivį Būtingės terminale savaitgalį taranavusios jachtos nepamatė nei kariuomenės, nei pasieniečių radarai. Jie tai aiškino turima pasenusia stebėjimo įranga ir prastu oru.
Lenkijos kapitalo naftos koncerno „Orlen Lietuva“, kuriam priklauso terminalas, atstovas Tomas Digaitis dienraščiui „Lietuvos žinios“ teigė, kad taikyti griežtesnių procedūrų terminalo apsaugos darbuotojams nereikėjo, nes situacija, atsižvelgus į laivo dydį, jo greitį ir kitas aplinkybes, pavojaus nekėlė.
T. Digaitis sakė, kad per preliminarų vidinį tyrimą nustatyta, jog visi veiksmai atlikti pagal nustatytas procedūras, o Būtingės terminalas yra tinkamai saugomas.
Atsitrenkusi į tanklaivį jachta nuplaukė Klaipėdos link ir bandė švartuotis Klaipėdos uoste, tačiau jai nepavyko to padaryti iš pirmo karto. Jachtai plaukiant link Klaipėdos ją pastebėjo pasieniečių radarai. Šalia Klaipėdos uosto jachta buvo sustabdyta, o jos buriuotoją atlydėjus prie krantinės jam buvo nustatytas 1,5 promilės girtumas.