„Aktyvesnis opozicijos dalyvavimas, bent jau paskutiniame balsavime, būtų taip pat parodęs, tam tikrą politinę brandą. Vakar to nebuvo“, – trečiadienį LRT Radijui sakė parlamento vadovė.
Anot jos, opozicinėms parlamento frakcijoms neabejotinai tenka tokia pati atsakomybė už biudžetą kaip ir valdantiesiems.
„Biudžetas yra ne vien valdančiosios koalicijos dalis ir klausimas. Tai absoliučiai kiekvieną Lietuvos gyventoją ir žmogų paliečiantis klausimas“, – sako V. Čmilytė-Nielsen.
Pasak jos, toks visų parlamentarų siūlymų biudžetui svarstymas, koks vyko antradienio rytinio posėdžio metu, Seime vyksta kasmet, ir to, kad jame nedalyvavo valdantieji, V. Čmilytė-Nielsen nesureikšmino.
„Nesureikšminčiau valdančiosios daugumos skaičiaus žmonių vienu ar kitu momentu, juolab, priminsiu, kad pandeminėmis sąlygomis dirbančiamame Seime apskritai rekomenduojama Seimo nariams stebėti posėdžius iš savo kabinetų tais atvejais, kai jie neketina pasisakyti ar balsuoti“, – pažymėjo ji.
Seimas antradienį tik per plauką priėmė 2022 metų valstybės biudžetą. Priimti kitų metų valstybės finansinį planą pasiryžo 71 parlamentaras, 4 susilaikė.
Reikšdami nepasitenkinimą tuo, kad svarstant Seimo narių pasiūlymus posėdžių salėje beveik nebuvo koalicijos parlamentarų, opozicija balsavime nedalyvavo, išskyrus susilaikiusius „darbiečius“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narį Antaną Vinkų.
Balsavime nedalyvavo konservatoriai Vytautas Juozapaitis, Gabrielius Landsbergis, Žygimantas Pavilionis ir Arvydas Anušauskas, o biudžeto patvirtinimą nulėmė A. Vinkaus balsas „už“.
Kitų metų valstybės biudžete numatytos išlaidos, įskaičius ir Europos Sąjungos (ES) lėšas, iš viso sieks 16,63 mlrd. eurų, pajamos – 14,38 mlrd. eurų. Tuo tarpu biudžeto deficitas sudarys 3,3 proc.
Daugiausia lėšų, 4,47 mlrd. eurų, biudžete bus skiriama socialinei apsaugai ir užimtumui, virš 2,1 mlrd. eurų švietimui, mokslui ir sportui. Išlaidos valstybės saugumui ir gynybai sudarys 1,28 mlrd. eurų, sveikatai – 1,2 mlrd.
