Apie tai Eltai patvirtino Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė. Tokį siūlymą parėmė 35 parlamento mažumos atstovai iš visų opozicinių frakcijų.
„Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu iš esmės keičiamas Viešojo saugumo tarnybos teisinis reguliavimas, o įstatymo iniciatoriai dėl reikalingų specialių ir mokslinių žinių trūkumo aiškinamajame rašte nepateikė numatomo teisinio reguliavimo poveikio (...), prašome atlikti Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (...) bei jį lydinčių teisės aktų teisinio reguliavimo poveikio vertinimą“, – nurodoma kreipimesi į TTK.
Opozicija ragina specialistams užduoti 7 klausimų blokus, susijusius su galimomis VST ir policijos reformos pasekmėmis nacionaliniam saugumui, pareigūnams bei kitiems valstybės tarnautojams.
Norima išsiaiškinti, kiek pareigūnų po policijos ir VST sujungimo paliktų tarnybą, kaip būtų užtikrinamas jų aprūpinimas įranga. Taip pat nerimaujama dėl to, ar naikinant VST, nemažės šios tarnybos pareigūnų atlyginimai, nebus bloginamos ir kitos darbo sąlygos. Be to, opozicijos atstovai pastebi, kad nėra aiškus ir VST kaip atskiro juridinio asmens likimas. Galiausiai, atkreipiamas dėmesys ir į policijos komisariatų stambinimo iniciatyvą – Seimo mažumos atstovai abejoja įstatymo iniciatorių pateikiamais argumentais, esą taip būtų perskirstomi pareigūnams tenkantys krūviai ir pan.
Remiantis Seimo statutu, jei į pagrindinį klausimą svarstantį komitetą kreipiasi daugiau nei 29 parlamentarai, šis privalo kreiptis į valstybinius mokslinių tyrimų institutus, aukštąsias mokyklas ar inicijuoti viešą kvietimą ekspertams, prašydamas pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą dėl įstatymo projekto.
Išvada turi būti pateikiama bent per 10 darbo dienų, tačiau terminas neturėtų būti ilgesnis nei 30 darbo dienų. Ekspertinė išvada yra įstatymo projektą lydintis dokumentas, kuris su kitais teisės aktais pristatomas svarstymų komitetuose ir Seimo posėdyje metu.
Kaip skelbta praėjusią savaitę, Seimo TTK siūlys parlamentui atskirti kritikos tiek iš pareigūnų profsąjungų, tiek iš politikų sulaukusią policijos ir VST reformą.
Kiek anksčiau grąžinti reformą iniciatoriams paragino ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
VRM teikiamais įstatymo projektais siūloma reorganizuoti policijos veiklą – palikti tik 5 apygardų vyriausiuosius komisariatus (Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus), o Policijos departamento pavadinimą keisti į „Lietuvos policiją“. Papildomai būtų steigiami keturi policijos komisariatai – Marijampolės m., Tauragės raj., Utenos raj. ir Alytaus m. ir raj. savivaldybių teritorijai prižiūrėti.
Taip pat siūloma VST integruoti į policijos struktūras, paliekant tarnybai atskiro juridinio asmens statusą. Tarnybos savininko teises ir pareigas įgyvendintų policijos generalinis komisaras.
Pokyčius numatoma įgyvendinti etapais – nuostatos, susijusios su VST integravimu į policijos sistemą įsigaliotų nuo 2024 m. kovo 1 d., o administraciniai pokyčiais policijoje – nuo 2024 m. liepos 1 d.
