Šalies vadovo poziciją Seimo nariai vertina nevienareikšmiškai. Parlamento mažumos atstovai negaili kritiškų žodžių ir tvirtina, kad Prezidentūros reakcija yra gerokai pavėluota, o sekmadienį šaukiamas VGT posėdis atrodo „tragikomiškai“. Tačiau valdančiosios koalicijos atstovai situacijos nėra linkę dramatizuoti – pasak jų, surengti VGT posėdį anksčiau galėjo sutrukdyti ir tarybos narių darbotvarkių užimtumas.

Opozicija kritiška: sekmadienį šaukiamas VGT posėdis atrodo tragikomiškai

Seimo opozicija tvirtina pasigedusi aktyvios Prezidentūros reakcijos dėl Rusijoje kilusių neramumų. Eltos kalbinti parlamentarai nurodo, kad kaimyninėse valstybėse – Lenkijoje, Latvijoje bei Estijoje – dar šeštadienį buvo sušaukti aukščiausio lygio pareigūnų susitikimai. Tuo metu šalies lyderių pasisakymai, jų teigimu, buvo gerokai pavėluoti.

„Manau, kad tikrai daug kas pasigedo reakcijos. Nebūtinai daryti kažkokius parodomuosius susitikimus, bet poziciją išsakyti – tą padarė visų kaimyninių valstybių vadovai. Vakar toje pačioje Lenkijoje buvo ilgai užtrukęs Valstybės gynimo tarybos atitikmens posėdis“, – Eltai sakė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, akcentuodamas, kad Daukanto aikštė turėjo į kilusią situaciją reaguoti anksčiau.

„Keista reakcija. O tiksliau – reakcijos nebuvimas“, – konstatavo jis.

Reakcijos į J. Prigožino maištą iš Lietuvos institucijų pasigedo ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.

„Buvo keista, kai visą dieną stebėjome tokią ekstraordinarią situaciją, kuri liečia ne tik Rusiją, bet ir Baltarusiją. Mes su Baltarusija turime virš 600 kilometrų sieną. Mes nesame nutolęs situacijos stebėtojas, tačiau esame valstybė, kuri betarpiškai priklauso nuo įvykių, vykstančių šiose šalyse“, – Eltai komentavo A. Mazuronis.

„Didžioji dalis institucijų – tiek iš Vyriausybės pusės, tiek iš prezidento pusės – šiek tiek pramiegojo, reagavimas, kurį matėme, buvo bėgant paskui traukinį, o ne bandant užbėgti įvykiams už akių“, – apgailestavo jis.

Parlamentarai įvertino ir į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją bei nuotraukas, esą šeštadienį, tęsiantis samdinių „Wagner“ šturmui į Maskvą, G. Nausėda ilsėjosi Preiloje.

„Kad prezidentas ilsėjosi – viskas tvarkoje. Bet įvykus tokiam įvykiui tikrai nėra problemos prezidentui sušaukti kažkokį pasitarimą, susirinkimą tame pačiame Vilniuje ar Kaune, Klaipėdoje. Atvykti kažkam, kam reikia – yra trijų valandų laiko klausimas. Tikrai ne problema“, – aiškino S. Skvernelis.

„Mes šiek tiek pavėlavome. Žinoma, iš kitos pusės, prezidento poilsis ir atostogos ar vyno taurė irgi yra labai svarbu. Tai čia kaip pažiūrėsi“, – ironizavo A. Mazuronis.

Todėl situacijai Rusijoje pasiekus tam tikrą atomazgą, sekmadienio popietę šaukiamas VGT posėdis, S. Skvernelio manymu, yra nebereikalingas.

„Šiandien šaukiamas Valstybės gynimo tarybos posėdis yra tragikomiškas – jis nebereikalingas“, – dėstė Seimo narys.

Tuo metu „darbiečių“ lyderio manymu, VGT būtina aptarti, kaip elgtųsi Lietuva ir kokių saugumo priemonių būtų imamasi, jeigu šalyje agresorėje vėl kiltų chaosas. Tačiau, pakartojo A. Mazuronis, šiuo metu, kai, pasak jo, „karštasis momentas“ praėjo, skubėti šaukti posėdį nebėra prasmės.

„Nežinau, ar tą reikia daryti sekmadienį, ar pirmadienį – čia jau pramiegotas karštasis momentas ar vyno pragertas“, – nurodė jis.

Valdantieji laikosi nuosaikesnės pozicijos

Valdančiosios koalicijos nariai į situaciją žvelgia nuosaikiau. Nors pripažįsta, kad VGT galėjo būti sušaukta anksčiau, politikai svarsto, kad Prezidentūra veikiausiai disponavo detalesne žvalgybos informacija, leidžiančia į situaciją žvelgti ramiau. Visgi, neatmetama, kad VGT rinktis anksčiau sutrukdė tarybos narių darbotvarkių užimtumas.

„Gerai, kad sukvietė apskritai. Gal galima buvo ir tą pačią dieną, gal taip buvo padiktuota aplinkybių, VGT dalyvių darbotvarkių“, – Eltai sakė Seimo vicepirmininkas, konservatorius Paulius Saudargas, akcentuodamas, kad atsakingos institucijos nuolat sekė įvykius Rusijoje ir analizavo susiklosčiusią padėtį.

Jam antrino ir Laisvės partijos vicepirmininkas Vytautas Mitalas.

„Vakar ir užvakar tarnybos, kurios privalėjo dirbti, buvo darbo režime – turiu omenyje karinę žvalgybą ir kitas institucijas, kurios vertina saugumo padėtį Lietuvoje“, – Eltai teigė „laisvietis“.

„Suprantu, kad kol kas lyg ir nėra pagrindo padidinti parengtumo lygį šalyje. Ką naujo vertins VGT? Pasakys pats prezidentas. Galbūt posėdis daugiau šaukiamas pagal jo darbotvarkę, ne pagal būtinybę“, – svarstė Seimo narys.

Prezidentūra pranešė apie šaukiamą VGT posėdį šeštadienio vakarą

Šeštadienio rytą Prezidentūra Eltai perduotame komentare teigė, kad „visos tarnybos atlieka savo darbą ir teikia informaciją valstybės vadovui“. Daukanto aikštė nurodė, kad tiesioginė grėsmė Lietuvos nacionaliniam saugumui nėra padidėjusi.

Pasiteiravus, ar prezidentas ketina šaukti VGT, šeštadienio rytą tokių planų nebuvo.

„Visos tarnybos atlieka savo darbą ir teikia informaciją valstybės vadovui. Situacija Rusijoje stebima. Tiesioginė grėsmė Lietuvos saugumui nėra padidėjusi“, – teigiama Prezidentūros komentare, kurį Eltai raštu perdavė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Dienos metu pranešta, kad šalies vadovas aptarė įvykius Rusijoje su Lenkijos kolegomis – premjeru Mateuszu Morawieckiu ir prezidentu Andrzejumi Duda.

Visgi, šeštadienio vakare, situacijai pasikeitus, pranešta, kad G. Nausėda nutarė sušaukti VGT posėdį.

Sekmadienį R. Jasiulionis Eltai nurodė, kad prezidentas atsakys į visus klausimus po VGT posėdžio.

ELTA primena, kad kaip numato Lietuvos Konstitucija, VGT svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į tarybą įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.

Kaip skelbta anksčiau, Rusijos samdinių grupuotės „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigožinas pareiškė ketinąs nuversti Rusijos karinę vadovybę. Jo pajėgoms sparčiai judant link Maskvos ir užėmus Rostovą prie Dono bei Voronežą, šeštadienio vakarą pranešta, kad J. Prigožinas nutarė atsitraukti.

Maskva nurodo, kad kaltinimai „Vagner“ vadui ginkluoto sukilimo prieš Rusijos karinę vadovybę organizavimu bus panaikinti, o pats J. Prigožinas pasitrauks į Baltarusiją.