Per ne visą 10-metį Seimas 20 kartų svarstė parlamentarų teisinio imuniteto klausimus, 13 kartų leidimas naikinti teisinę neliečiamybę buvo duotas, 7 atvejais atsisakyta. Šioms procedūroms buvo sugaišta 20 val. plenarinių posėdžių laiko, 117 val. dirbo specialios komisijos, 240 - Komisijų biuro darbuotojai, rašo „Lietuvos žinios“.

Mokesčių mokėtojams tokia biurokratinė klerkų veikla atsiėjo beveik 200 tūkst. litų. Apie trečdalis lėšų išleista per ne visus šios kadencijos Seimo darbo metus.

Tokią analizę Parlamento Pirmininkės Loretos Graužinienės prašymu parengė Seimo kanceliarijos Komisijų biuras. Praėjusią savaitę ją gavo Seimo valdybos nariai. Priimti sprendimus ketinama kituose valdybos posėdžiuose.

Ekspertų manymu, teisinio imuniteto sampratos revizija jau pribrendo.

Politologo Alvido Lukošaičio teigimu, Vakarų valstybėse su administraciniais pažeidimais susiję klausimai "nekeliami parlamentiniu lygiu". Jo nuomone, demokratėjanti visuomenė anksčiau ar vėliau privers politikus imtis šios srities reformų.

Alvidas Lukošaitis
"Imuniteto institutas prašyte prašosi tam tikrų revizijų. Jei nereaguosime į demokratijos pokyčius, brandumą, sąmoningumą, paprasčiausiai atsidursime komiškoje situacijoje", - įsitikinęs ekspertas. Pasak jo, kai dėl 20 litų "įsukama procedūra, bergždžiai eikvojami parlamentinio darbo ištekliai, jokio sveiko proto nėra". Konstitucinės teisės specialisto profesoriaus Vytauto Sinkevičiaus teigimu, mūsų Seimas ne visada imuniteto institutą naudoja pagal paskirtį. "Seimo uždavinys - įsitikinti, ar parlamentaras persekiojamas dėl politinės veiklos. Deja, imunitetu neretai dangstomasi gelbėjantis nuo atsakomybės", - apgailestavo jis. Profesorius pabrėžė, kad imuniteto instrumentas reikalingas, bet Seimas juo turi naudotis labai atsakingai.