Landsbergis: turime dirbti kartu ir siekti geriausių rezultatų
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė gerai vertinantis santykius su prezidentu.
„Nesiimu vertinti, mes tiesiog turime dirbti kiekvieną dieną ir siekti kartu geriausių rezultatų, ypatingai užsienio politikoje“, – trečiadienį Seime sakė G. Landsbergis.
Jis patikino G. Nausėdai pateikęs pasiūlymus, kaip spręsti užsienio politikos klausimus.
„Nuolat informuojame. Visiems, man taip pat labai svarbu įvertinti tai, kad, ypač kalbant apie užsienio politiką, kuri persikelia į nacionalinę politiką, jog mūsų komentavimas lygiai taip pat greitai persikelia į užsienio politiką. Tai dabar labai susiję“, – pridūrė politikas.
Skvernelis: laikotarpis nebuvo lengvas
Opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis sako, kad beveik to ir tikėjosi, kai G. Nausėda buvo išrinktas prezidentu.
„Natūralu, kad tikrai nebuvo lengvas tas dviejų su puse metų laikotarpis. Pirmiausia dėl to, kad tai žmogus, į politiką atėjęs ne iš politikos, neturėdamas galbūt tos patirties, kas yra labai svarbu. Tą visi patyrėme, kurie užėmėme postus neturėdami didelės politinės patirties“, – trečiadienį Seime žurnalistams komentavo S. Skvernelis.
Buvusio premjero teigimu, šalies vadovui teko iš naujo, kiek kitomis akimis pažiūrėti į visą valstybės biurokratinį aparatą.
„Tikrai, matyt, buvo laikotarpis nelengvas, nes prezidentui teko kaip vienam iš vykdomosios valdžios šakų dalyvauti krizėse – pandemijoje nuo pat pirmos bangos ir migrantų krizėje“, – tęsė S. Skvernelis.
Visgi sunkiausias laikotarpis prezidentui, pasak jo, buvo iškart po Seimo rinkimų.
„Kai susiformavo nauja Seimo dauguma, kuri bandė ir tebebando dabar galių žaidimus žaisti – kas yra svarbesnis, kas įtakingesnis šalyje. Taigi tas laikotarpis buvo sunkus ir, matyt, tos klaidos, kurios buvo padarytos, nulemtos to“, – sakė Demokratų frakcijos seniūnas.
Kalbėdamas apie G. Nausėdos pasiekimus, S. Skvernelis pastebėjo, kad prezidentui sudėtinga įgyvendinti visas savo idėjas, kai jis neturi Seimo daugumos palaikymo.
„Tas noras, ypatingai pradžioje, girdėti, kalbėti su plačiąja visuomene, skirtingais visuomenės atstovais, ieškoti kažkokių sutarimų, kelti gerovės valstybės idėją tikrai buvo labai teigiami dalykai, – komentavo politikas.
„Užsienio politikos srityje iki paskutinių mėnesių, šių krizių, kurios susijusios su Kinija, Baltarusijos sankcijomis, tai tikrai tinkamai atstovavo valstybei ir toje srityje mes didesnių priekaištų surasti negalime“, – taip pat sakė S. Skvernelis.
G. Nausėdos viena iš klaidų parlamentaras įvardijo komandos pasirinkimą.
„Visgi prezidentas turbūt kuo toliau, tuo labiau jaučia, kad tinkamai parinkti patarėjai, kompetentingi patarėjai, kurie galbūt nėra žvaigždės viešame gyvenime, bet yra turintys kompetenciją, suvokimą ir politinę uoslę yra labai svarbu. Aš manyčiau, kad ir dabar yra kai kurie vyriausieji patarėjai, kurių tikrai neturėtų būti ir kurie apskritai nesugeba prezidentui patarti, ir ten iškart atsiranda problemos“, – kalbėjo buvęs premjeras.
Taip pat kaip prezidento klaidą S. Skvernelis paminėjo ir nuomonės keitimą.
„Nors ieškojimas sutarimo yra teigimas dalykas, bet kada tu turi keisti netikėtai savo nuomonę ir dar neargumentuoti to pokyčio, tai iš tiesų yra sunku, prasideda problemos su komunikavimu“, – sakė Seimo narys.
Mitalas: stebint Nausėdos veiksmus neaišku, kur ta gerovės valstybė
Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas teigė manantis, kad po šių dviejų su puse metų „vis dar nėra iki galo aišku, kokia ta prezidento tikra politinė darbotvarkė vidaus politikoje“.
„Mes prisimename, kai jis pradėjo savo kadenciją ir sakė, kad vienijantis leitmotyvas bus gerovės valstybė, bet kažkaip vėliau, aš bent jau stebėdamas jo veiksmus, nesupratau, kur ta gerovės valstybė prasideda ir baigiasi“, – sakė V. Mitalas.
Jo nuomone, kai kuriems vidaus politikos klausimams G. Nausėda skirdavo dėmesį selektyviai.
„Kai kam daugiau, kai kam – mažiau. Atrodė, kad ne tam tikrai vidaus politikos linija aiški, bet reitingų ar savo rinkėjų pataikavimas buvo esminis šių kelių metų jo kadencijos akcentas“, – komentavo Laisvės frakcijos seniūnas.
V. Mitalas sakė, kad prezidento replikos apie vakcinavimą įstrigo kaip jo „paklydimai“.
„Prezidentas kaip ir gėdos Lietuvai niekur nepadarė, bet pasakyti, kad jis, pavyzdžiui, šiuo sudėtingu laiku, kada Lietuvoje vyksta daug diskusijų dėl užsienio politikos, užima kažkokį vaidmenį surasti tą vienijantį balansą užsienio politikoje, aš negaliu.
Dėl to man sunku pasakyti, ar iš tikrųjų tas Konstitucijoje parašytas pagrindinės jo funkcijos dabar yra išpildomos taip, kaip aš norėčiau“, – į klausimą, ką išskirtų kaip G. Nausėdos laimėjimą, atsakė V. Mitalas.
Paluckas: realybė pareikalavo prezidentui greitai mokytis
Socialdemokratų frakcijos seniūnas Gintautas Paluckas antrino S. Skverneliui, kad šalies vadovui pirmoji pusė kadencijos nebuvo lengva.
„Vyriausybė savo veiklos rezultatus teisina pandemijomis, krizėmis, tai prezidentas lygiai taip pat turėjo naviguoti ir plaukti per tuos nelengvus vandenis, ir tai pareikalavo greitai mokytis bei įprasti bendrauti su politinėmis partijomis, jų lyderiais, kurie labai dažnai būna aikštingi, ir spręsti valstybei svarbius klausimus“, – sakė G. Paluckas.
Jis teigė, kad kelis priekaištus prezidentui būtų galima išsakyti.
„Tačiau tai, matyt, daugiau siejama su santykiais tarp valdžios šakų arba institucijų, kurie šiuo etapu buvo labai įtempti. Todėl prezidentui kabinti atsakomybę mes tikrai negalime, nes santykiuose abi pusės žaidžia, dėl to tiek Vyriausybės veiklos principai, tiek mėginimas kai kada prezidento autoritetą paminti įvairiais klausimais buvo akivaizdūs, todėl prezidentui reikėjo daug emocinės valios ir kantrybės tuos dalykus išspręsti kaip įmanoma mažiau konfliktišku būdu“, – komentavo socialdemokratas.
„Prezidentas visada yra tas švyturys ar autoritetas, kuris mėgina sutaikyti arba sutelkti šalį valstybei svarbiais klausimais ir etapais. Šiuo atveju ta užduotis buvo nepaprastai sudėtinga ir net jeigu mes kartais kritikuojame prezidentą, tai prisiminkime, kokiomis sąlygomis jam teko dirbti. Tai tą darbą jis darė taip gerai, kaip tomis aplinkybėmis buvo galima padaryti“, – pridūrė G. Paluckas.
