„Kai visoje Europoje vyksta decentralizacijos procesai, siekiant priartinti valdžią prie žmonių, Lietuvoje kelią skinasi precedento neturintis atvejis: vienos savivaldybės taryba perbraižo žemėlapius ir skelbia apklausą kitoje savivaldybėje. Tai – Kauno miesto savivaldybės paskelbtas planas prijungti prie miesto 99 Kauno rajono miestelius ir kaimus iš 13 seniūnijų“, – trečiadienį spaudos konferencijoje Seime sakė parlamentarė R. Popovienė.
Jos nuomone, tokius klausimus reikėtų spręsti atlikus mokslinę studiją, išnagrinėjus galimas pasekmes ir pasitarus su gyventojais.
„Nemanau, kad tokių eksperimentų reikia Lietuvai. Esu įsitikinusi, kad diskutuoti dėl geresnio savivaldos modelio ir administracinės reformos būtina, tačiau tai reikėtų daryti kompleksiškai, visos Lietuvos mastu, sprendžiant visų žiedinių savivaldybių klausimą atlikus mokslinę studiją, išnagrinėjus galimas pasekmes ir pasitarus su gyventojais. Juk permainos paliestų kelių šimtų tūkstančių žmonių interesus – ne tik Kauno rajone, bet ir pačiame Kauno mieste“, – sako R. Popovienė.
Todėl ji kreipiasi į Vyriausybę, į Vidaus reikalų ministeriją, į kolegas Seimo narius, kviesdama stabdyti „šį chaotišką, darnios savivaldos modelį ardantį procesą, kuris paliks negrįžtamas pasekmes ne tik Kauno regionui, bet ir Lietuvos savivaldai“.
Parlamentarės teigimu, tai išskirtinės svarbos klausimas, paliesiantis ne tik 70 tūkst. Kauno rajono gyventojų, bet ir Kauno miesto gyventojus, kuris nebuvo svarstomas Kauno miesto savivaldybės komitetuose.
„Nevyko jokia diskusija ir debatai. Neaptarta Regiono plėtros taryboje, Lietuvos savivaldybių asociacijoje. Žmonės neturi jokios argumentuotos informacijos, kad galėtų priimti sąmoningą sprendimą, nes iš karto siūloma rengti apklausą“, – sako R. Popovienė.
Ji pažymi, kad Teisėkūros įstatymas numato, jog privalo būti numatytos būsimo teisės akto pasekmės, įskaitant neigiamas pasekmes ir riziką, turi būti atlikta naudos ir kaštų analizė, išklausytos interesų grupės, svarstomo teisės akto alternatyvos, palikta pakankamai laiko viešam teisės akto svarstymui.
„Skubotai sukurptame žemėlapyje visa teritorija suplėšyta į „geidžiamas“ teritorijas su dideliu gyventojų skaičiumi, verslo įmonėmis bei investicijomis ir „negeidžiamas“: sodus, atokius kaimelius, kapines. Ir štai šį riebiausią kąsnį su 70 tūkstančių gyventojų siūloma jungti prie Kauno miesto, o likusi dalis su „kaimiečiais“ paliekama. Ar tai ne kelias į žmonių supriešinimą ir didesnę socialinę atskirtį Lietuvoje? Kodėl staiga reikia žlugdyti sėkmingai veikiantį administracinį darinį?“, – svarstė R. Popovienė.
Jos teigimu, pagal Lietuvos savivaldybių indeksą, teikiamas viešąsias paslaugas, pritrauktas investicijas, turto valdymą, Kauno rajonas daug metų yra tarp pirmaujančių Lietuvos savivaldybių.
Socialdemokratės R. Popovienės nuomone, prieš imantis administracinių pertvarkymų, pirmiausia turime galvoti ir pasakyti žmonėms, kaip pasikeis jų gyvenimas. „Ar miesteliuose ir kaimuose išliks mokyklos, medicinos punktai, bibliotekos, kultūros įstaigos, mėgėjų meno kolektyvai? Kas ir kaip padės žemdirbiui, pensininkui, neįgaliajam, kas padengs žmonėms dokumentų keitimo išlaidas?“, – svarstė R. Popovienė.
Pasak parlamentarės, dirbtinai nukėlus tvorą, kaimai ir miesteliai su savo specifinėmis problemomis dar netaps miestu, o problemų tik padaugės, nes surinkti mokesčiai vargu ar bus skiriami jų gyvenimo kokybei gerinti.