Antradienį Seimas spręs, ar pasikeitus politinėms aplinkybėms atleisti iš Seimo pirmininko pareigų Viktorą Pranckietį. Tam reikia 71 balso už, o balsuoti parlamentarai gali ne tik pareikšdami savo valią biuletenyje, bet ir „kojomis“, tai yra nedalyvaudami balsavime.
Kol kas skaičiuojant lieka bent trys dideli nežinomieji – „lenkų“, „tvarkiečių“ pozicija, ir, ar ultimatumas, kad neįgyvendinus sutarties reikalavimo nebegalios susitarimas dėl valdančiosios koalicijos, mobilizuos didžiausią „valstiečių“ frakciją.
Kol kas skaičiuojant galimus balsus niekaip nesidėlioja scenarijus, pagal kurį V. Pranckietis būtų atstatydintas. Nors jeigu „valstiečiai“, „socialdarbiečiai“, „tvarkiečiai“ ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga sutartų dėl koalicijos, ji Seime turėtų 76 balsus, bet pačiose frakcijose yra atvirai nepritariančių tokiai iniciatyvai.
Opozicija nedalyvaus
Seimo pozicinės frakcijos iš anksto pareiškė, kad nedalyvaus balsuojant dėl Seimo pirmininko V. Pranckiečio atstatydinimo.
„Mūsų pozicija nesikeičia. Mes buvome įgarsinę ją ir seniau, kad balsuojant dėl Seimo pirmininko atstatydinimo nedalyvausime“, – žurnalistams sakė Seimo opozicijos lyderė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kurią citavo BNS.
Trys opozicinės frakcijos Seime šiuo metu turi 50 narių.
Du socialdarbiečiai ketina balsuoti prieš atstatydinimą
Socialdarbiečių frakcijos Seime seniūnas Andrius Palionis ketvirtadienį sakė, kad frakcijoje jie dar nėra diskutavę, kaip balsuotų, jei būtų pareikštas nepasitikėjimas V. Pranckiečiu.
„Teisybę pasakius, nesame apie tai diskutavę. Tačiau kai kurie mūsų frakcijos nariai yra net viešai išsakę, kad balsuos prieš atstatydinimą“, – sakė jis.
Paklaustas, kiek tokių asmenų yra, A. Palionis užsiminė apie du bendražygius.
„Aš viešai mačiau vieną, kuris yra pasisakęs. Šneka dar vienas Seimo ir frakcijos narys, kad balsuos prieš“, – prasitarė A. Palionis.
Socialdarbiečių Seime yra vienuolika, tai reiškia, kad, jei visi likę ateis, ir balsuos už atstatydinimą teoriškai keliantieji tokią iniciatyvą turės devynis balsus.
„Valstiečių“ stovykla nevieninga
„Valstiečių“ stovykloje nuotaikos dėl V. Pranckiečio atstatydinimo irgi nevienareikšmės.
Seimo vicepirmininkė, „valstietė“ Rima Baškienė sakė, kad ji pati save laiko komandos žmogumi, ir žadėjo balsuoti taip, kaip nusprendė frakcija.
„Aš visada buvau komandos žmogus, ir laikiausi nuomonės, kad, kaip nutarė komanda, kaip stabiliau valstybei, kaip aiškiau dirbti toliau, toks ir būtų pasirinkimas. Manau, kad frakcija dar apie tai diskutuos, ir kalbės ir prieš balsavimą“, – sakė R. Baškienė.
Parlamentarė pabrėžė, kad Seimo nario mandatas yra laisvas, esą kiekvienam sprendžiant gali suveikti ir pačių socialdarbiečių komunikuojama pozicija, kad jiems tas postas nėra prioritetas.
„Ką pasakė Palionis (socialdarbiečių frakcijos seniūnas)? Palionis pasakė, kad nėra svarbu Seimo pirmininko pozicija, bet svarbiausia yra programa, kurią susidėliojo, pozicijos, sritys, kurios atsakingos. Tai gali įnešti tam tikrų pamąstymų“, – sakė R. Baškienė.
Vytautas Bakas sakė, kad balsuos prieš V. Pranckiečio atstatydinimą.
„Balsuosiu prieš atstatydinimą, nes man nepriimtini tokie derybų rezultatai, kada laimi interesai dėl postų, bet visiškai pamirštamas viešasis interesas. Šitas balsavimas kartu reiškia ir tai, kad „valstiečiai“ turės atsisakyti ir nemažos dalies savo programinių nuostatų – visų pirma, vertybinių, tai yra apie skaidrumą politikoje, apie Seimo lyderystę, nes tokia yra socialdarbiečių sąlyga, ir kartu turės atsisakyti visos antikorupcinės dalies“, – sakė V. Bakas.
Jis teigė manantis, kad tokių kaip jis frakcijoje bus ir daugiau, tačiau nespekuliavo skaičiais, kiek jų galėtų būti.
Portalas lrytas.lt yra rašęs apie tai, kad „valstiečių“ frakcijoje yra buvęs balsavimas, ar jie pritaria, kad Seimo pirmininko pozicija atitektų koalicijos partneriams.
Portalo duomenimis, slaptame balsavime dalyvavo 43 iš 50 frakcijos narių. 7 balsavo už tai, kad Seimo pirmininko postas turėtų likti valstiečiams, o likusieji pasisakė, jog jis atitektų Socialdemokratų darbo partijai.
Lenkų rinkimų akcija pozicijos neatskleidžia
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pozicija dėl Seimo pirmininko lieka neaiški.
Frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė teigė, kad frakcija apie tai nediskutavo, ir į jokias platesnes kalbas šiuo klausimu nesileido.
LLRA-KŠS Seime turi aštuonis balsus. Ši partija nėra pasirašiusi memorandumo, pagal kurį nuspręsta Seimo pirmininko poziciją deleguoti socialdarbiečiams.
Jie dar spręs penktadienį, ar pasirašyti koalicijos susitarimą, ir formaliai prisijungti prie valdančiosios koalicijos. Šią savaitę kalbėdamas su DELFI partijos pirmininkas Valdemaras Tomaševskis neatmetė, kad partija gali likti ir prie dabartinio bendradarbiavimo su valdančiaisiais modelio, kai formaliai jie koalicijai nepriklauso, tačiau dalį jiems priimtinų sprendimų palaiko.
„Tvarka ir teisingumas“ žada balsuoti laisvai
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Remigijus Žemaitaitis DELFI sakė, kad jo bendražygiai sutarė balsuoti laisvai.
„Aš esu pasakęs, kad V. Pranckietis, žiūrėdamas, kokia yra valdančiosios daugumos pozicija ir į kurią pusę krypstama, turėtų elgtis pagal memorandumą. Tačiau jam asmeniškai nei aš, nei mano frakcija, ko gero, neturi jokių priekaištų ar pretenzijų dėl darbo ar dar kažko. Tai tiesiog valstiečių-žaliųjų frakcijos sprendimas ir nemanau, kad turėtų „Tvarka ir teisingumas“ ar Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga į kažkieno žaidimus veltis. Viskas yra valstiečių-žaliųjų frakcijos rankose“, – kalbėjo jis.
R. Žemaitaitis prasitarė šiuo klausimu turintis ir asmeninę savo nuomonę, bet tikino kol kas nenorintis jos atskleisti.
„Mes frakcijoje nedarėme jokio balsavimo, susitarėme balsuoti laisvai. Bus matyti, kas bus sutarta, kaip kalbama po koalicinės sutarties pasirašymo. Gal tas postas nebebus toks reikalingas ir svarbus“, – svarstė jis.
Pagrindai, dėl kurių planuojama reikšti nepasitikėjimą
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė iš „valstiečių“ frakcijos Agnė Širinskienė dėstė, kad vienintelis teisinis kelias, kuriuo įmanoma spręsti šią situaciją, yra atstatydinimas dėl nepasitikėjimo. Tam reikia 71 balso. Ta procedūra, pagal statutą, privalo vykti slaptai.
„Tikėtina, kad tas balsavimas įvyks antradienį. Greičiausiai tai bus Seimo narių grupė, kuri pareikš nepasitikėjimą, ir įteiks dokumentus“, – sakė A. Širinskienė.
Pasak parlamentarės, paprastai tokiais atvejais reikia nurodyti priežastis, dėl kurių reiškiamas nepasitikėjimas.
„Kaip suprantate, politinio pasitikėjimo klausimas yra tam tikro psichologinio arba ryšio su žmogumi, kuriuo tu pasitiki, arba nepasitiki, klausimas. Tai tikrai gali būti tam tikrų dalykų, kurie kelia Seimo narių abejones, ir kurie tampa to nepasitikėjimo priežastimi.
Bent jau vienas tų dalykų, ką mes su kolegomis diskutuojame, matyčiau, kad Seimo pirmininko sistemingas veikimas paskutinį mėnesį, kur buvo ryškiai kalbama kitaip, darant tam tikrus veiksmus, ir sakant žodžius, kad nesusiformuotų valdančioji dauguma, greičiausiai būtų pakankamas pagrindas kalbėti, kad valdančioji dauguma, kuri susiformavo juo tiesiog nepasitiki, nes matė prieš ją nukreiptą ilgalaikį veikimą“, – sakė A. Širinskienė.
Jeigu Seimo nariai balsavimą boikotuos, ir nebus 71 balso, tuomet, pasak parlamentarės, procedūra bus neįvykusi.
„Mes tokią neįvykusią procedūrą turėjome, berods, dėl ponos Semeškos atstatydinimo. Ten buvo prieita prie balsavimo, dauguma pasisakė už atstatydinimą, tačiau neužteko 71 balso. Tada procedūra tiesiog baigiasi, ir pagal statutą ją galima pakartoti tik kitoje sesijoje“, – aiškino A. Širinskienė.