„Valdantiesiems reikia tiesiog pakelti galvas, pasidairyti per Seimo ar Vyriausybės langus ir galėtų įvertinti tą realią situaciją - iš nevilties į protesto akcijas eina dėstytojai ir mokslininkai, kurie gauna 500-600 eurų atlyginimus. Dėl panašaus atlygio už darbą sukilo medikai. Tiesa, nemažai jų jau emigravo. Valstybė tuščiai švaistosi pinigais rengdama aukštos kvalifikacijos darbuotojus ir paskui užtikrindama jiems visas galimybes emigruoti“, - sako Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.
Socialdemokratų manymu, pajamų atskirtį vis gilinanti situacija susidaro dėl valdančiųjų neryžtingumo imtis teisingesnio gyventojų pajamų apmokestinimo. Apmokestinus didžiausias pajamas nepritrūktų lėšų mažų atlyginimų didinimui.
Pasak Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narės Rasos Budbergytės, 2016 metų gyventojų pajamų struktūra parodo didžiules mūsų gyventojų sumokamų mokesčių disproporcijas.
„Absurdiška, bet daugiausia mokesčių sumoka mažas ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai, o mažiausiais mokesčių tarifais yra apmokestinti didžiausias pajamas gaunantys“, - sako R. Budbergytė.
Biudžeto paskirstymas ir prioritetai visiškai neatitinka valdančiųjų deklaruotų pertvarkų, socialinio jautrumo, žmonių pajamų ir regionų atskirties mažinimo principų.
„Valdantieji paprasčiausiai daug prikalbėjo, o šiuo biudžetu realiai pasityčiojo iš vaikus auginančių šeimų, atimdami iš jų papildomą neapmokestinamų pajamų dydį ir skirdami vaiko išmokas, kurias žmonės jau praminė „vaiko išmalda“. Buvo pasityčiota ir iš viešojo sektoriaus darbuotojų pakėlus atlyginimus keliais eurais, tuo tarpu jėgos struktūrų pareigūnams - prokurorams, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojams - negaila ir aštuoniais šimtais eurų algas padidinti“, - teigia socialdemokratas Algirdas Sysas.
Socialdemokratai pateikė siūlymų, kuriais buvo reaguojama į socialiai jautriausių grupių poreikius. Deja, buvo atsižvelgta vos į kelis.
„Šiandien Seime prie posėdžių salės įvyko smurto aukų nevilties akcija - skirstant papildomus biudžeto asignavimus buvo išdalinti 55 milijonai eurų, bet nerasta prašytų kelių milijonų smurto aukas priglaudžiantiems specializuotiems pagalbos centrams. Juk ten priebėgos dažniausiai ieško mušamos moterys su vaikais. Centrai - dažniausiai vienintelis jų išsigelbėjimas. Tačiau Premjeras, išvydęs protestuotojus, tik užsipuolė - kodėl ne darbe. Tai apie kokį socialinį jautrumą galime kalbėti. Šitos Vyriausybės deklaruojamas dėmesys pažeidžiamiausiems išgaravo prisėdus prie biudžeto - ir vėl investicijos į plytas laimėjo prieš pagalbos badą“, - sako LSDP frakcijos narė Dovilė Šakalienė.
Socialdemokratai teigia nepritariantys 2018 metų biudžeto projektui, nes jame mokesčių pertvarka tik kosmetinė, neįtvirtintas teisingesnis mokesčių surinkimas ir perskirstymas mažinant atskirtį tarp mažų ir didelių pajamų; nėra aiškių Vyriausybės veiklos prioritetų; nepakankamas mokesčių sistemos progresyvumas; skelbiama, kad biudžetas socialiai orientuotas, bet sprendžiama tik skurdo rizika, išlieka sąlyginai didelis socialinių įmokų tarifas ir kita.
„Socialdemokratų partijos frakcija negali balsuoti už tokį biudžeto projektą, kuris pristatytas kaip perteklinis. Tas perteklius kol kas pagrįstas pažadais geriau surinkti mokesčius. Kol kas nematome, kad būtų vykdomi ankstesnieji biudžeto teikėjų pažadai - ypač susiję su mažų pajamų, pensijų didinimu, atskirties mažinimu, emigracijos stabdymu. Tai kaip galime patikėti naujais?“ - klausė Seimo LSDP frakcijos seniūnas Juozas Olekas.