Į posėdį susirinko valdantieji „valstiečiai“ ir pataisas inicijavusių Socialdemokratų darbo partijos atstovė. Parlamentarai iš konservatorių, liberalų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos, „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų nepasirodė.
„Opozicijai tai buvo lengviausias būdas sustabdyti pataisų svarstymą“, – situaciją BNS komentavo TTK vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė.
Ji nesiėmė prognozuoti, ar pataisos toliau dar bus svarstomos besibaigiančioje pavasario sesijoje: „Sunku prognozuoti, esu labai prasta orakulė“.
Valdantieji siekė, kad birželį pristatyta partijų finansavimo pertvarka būtų patvirtinta dar šioje sesijoje.
Pagal projektą, nauja tvarka nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įkurtai Socialdemokratų darbo partijai atrėžtų dalį buvusių kolegų gaunamos dotacijos.
Taip pat pakeitimai būtų kitų partijų sąskaita beveik puse milijono eurų padidinę dotaciją „valstiečiams“, tačiau kilus nepasitenkinimui „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis registravo siūlymą, kad nauja tvarka įsigaliotų ne iškart, o po 2020 metų rinkimų.
Praėjusią savaitę projektą svarstęs Biudžeto ir finansų komitetas jam nepritarė, tad šiam klausimui nuspręsta paskirti kitą komitetą – Teisės ir teisėtvarkos.
Ketvirtadienį specialiai šiam klausimui sušauktame TTK posėdyje apsvarsčius projektą, jis toliau būtų buvęs svarstomas plenariniame posėdyje.
Priėmimas irgi buvo suplanuotas šią savaitę – šeštadienį baigiasi Seimo pavasario sesija.
Socialdarbiečių parengtame projekte numatyta, kad du trečdaliai dotacijos būtų paskirstoma partijoms proporcingai jų narių, išrinktų Seimo nariais, skaičiui, o vienas trečdalis asignavimų – pagal išrinktų savivaldybių tarybų narių skaičių. Iš naujojo modelio eliminuojami europarlamentarų mandatai.
Dabar valstybės dotacijos skiriamos partijoms, kurios yra gavusios ne mažiau kaip 3 proc. balsų per pastaruosius Seimo, savivaldybių tarybų bei Europos Parlamento rinkimus. Pinigai paskirstomi proporcingai visų surinktų balsų skaičiui.
Projekte taip pat siūloma, kad suskilus parlamentinei frakcijai, jei įregistruojama nauja partija, turinti daugiau partijos narių-Seimo narių nei buvusi partija, valstybės dotacija už išrinktus Seimo narius padalinama tarp šių abiejų parlamentinių partijų pagal jų atstovų parlamente skaičių.
Socialdemokratų partijos vadovas Gintautas Paluckas sako, kad buvusių bendražygių registruotas siūlymas yra nukreiptas prieš jo vadovaujamą partiją.
Nuo Socialdemokratų partijos atskilusių politikų įsteigta Socialdemokratų darbo partija šiuo metu kaip nedalyvavusi rinkimuose iš viso negauna dotacijos. Nauja tvarka jai atneštų netoli 300 tūkst. eurų, o Socialdemokratų partija prarastų beveik 400 tūkst. eurų per metus. Metinė socialdemokratų dotacija siekia apie milijoną eurų.
Siūlomą dotacijų skirstymo modelį yra sukritikavę ir Seimo teisininkai, ir Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).
VRK pažymi, kad rinkėjų palaikymą partijoms labiau atspindi rinkėjų balsai nei laimėti mandatai, nes gauti savivaldos mandatui skirtingose savivaldybėse reikia skirtingo rinkėjų balsų skaičiaus, Seimo mandatas antrajame ture irgi gali būti laimimas labai maža balsų persvara. Pavyzdžiui, Birštone per 2015 metų savivaldos rinkimus gauti mandatui pakako 177 rinkėjų balsų, o Vilniaus mieste reikėjo 3918 balsų.
VRK taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu už šiurkščius pažeidimus galima partijoms atimti dotaciją. Tuo metu priėmus pataisas gali susidaryti situacija, kai pažeidimą padariusios partijos nariai įkurs naują frakciją ir taip išsaugos skiriamus biudžeto asignavimus.
Projekto autoriai socialdarbiečiai teigia, kad jų siūloma partijų finansavimo tvarka užtikrintų „visų politinių partijų, dalyvaujančių valstybės valdyme, efektyvią veiklą ir skaidrumą“, ir tokia tvarka esanti daugelyje Europos valstybių.
Per metus partijoms paskirstoma apie 5,5 mln. eurų.