"Nematau reikalo tepti asmens dokumentą dar kažkokiais įrašais po Teisingumo teismo sprendimo", - sakė komiteto pirmininkas konservatorius Stasys Šedbaras.
Europos Sąjungos (ES) Teisingumo teismas yra konstatavęs, kad Lietuvoje galiojanti tvarka, numatanti pavardžių rašybą tik lietuviškais rašmenimis, neprieštarauja ES teisei.
G.Songaila savo teiktą projektą vadino kompromisiniu, kad tokiu būdu būtų atsižvelgta į tautinių mažumų atstovų, daugiausia lenkų, pageidavimus dokumente vardą ir pavardę rašyti originaliai,
"Projekto idėja - kad neprieštaraujant Konstitucijai, Konstitucinio Teismo doktrinai oficialiuose asmens tapatybę nurodančiuose dokumentuose šalia oficialios formos būtų galima įrašyti ir neoficialią formą. Pase "Kitų įrašų" skyriuje būtų galima nurodyti vardą ir pavardę, parašytą kitais rašmenimis, ne lietuvių kalba", - aiškino projekto autorius.
"Tas kompromisas negriautų mūsų kalbos sistemos", - pabrėžė jis.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys socialdemokratas Julius Sabatauskas apskritai kritikavo pavardžių sulietuvinimo tvarką. Pasak jo, "žmogus turi teisę nešioti tokį vardą ir pavardę, kokį jis gavo, o ne tokį, kokį jam suteiks koks nors valdininkas transkribuodamas, perrašydamas lietuviškais rašmenimis".
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra pagrindinis Seimo komitetas, paskirtas įvertinti Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektą. Anksčiau trys papildomi parlamento komitetai projektui yra pritarę su pastabomis ir pasiūlymais.
Dėl Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados dar balsuos visas Seimas, jis gali atmesti projektui nepalankią komiteto išvadą.
Lietuvos lenkai ir juos remiantys Lenkijos politikai ilgą laiką prašo Lietuvos valdžios įteisinti pavardžių rašybą dokumentuose ne vien lietuviškais rašmenimis, o leisti rašyti pavardes originaliai. Vyriausybė užpernai buvo pateikusi Seimui atitinkamą įstatymo projektą, bet parlamentarai aiškia dauguma jį atmetė.
Po pateikimo buvo pritarta G.Songailos pristatytam projektui, pagal kurį dokumentuose siūloma asmens vardą ir pavardę rašyti lietuviška vardo ir pavardės forma, o nelietuviška vardo ir pavardės forma asmens pageidavimu galėtų būti įrašoma paso kitų įrašų skyriuje.