Dėl šių Užimtumo įstatymo pataisų Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas ketina apsispręsti trečiadienį.
„Šiuo metu galimybę mokytis lietuvių kalbos turi tik tie užsieniečiai, kurių leidimas gyventi Lietuvoje galioja ne trumpiau kaip vienerius metus. O nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams leidimai galioja iki kitų metų kovo 4 d. Vadinasi, tų ukrainiečių, kurie atvyko į Lietuvą po 2023 m. kovo 4 d. ir kurių leidimas galios trumpiau nei vienerius metus, galimybės mokytis lietuvių kalbos yra apribotos. Siūlau atsisakyti šių nuostatų ir sudaryti galimybę užsieniečiams mokytis mūsų valstybinės kalbos, neatsižvelgiant į leidimo gyventi Lietuvoje terminą“, – sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Justas Džiugelis, komentuodamas savo Seimui pateiktas Užimtumo įstatymo pataisas.
Pasak jo, Lietuvoje, palyginti su kitomis ukrainiečius priimančiomis šalimis, stebimas ypač aukštas ukrainiečių įsidarbinimas – sėkmingai įsidarbino daugiau kaip 40 proc. Lietuvoje gyvenančių darbingo amžiaus ukrainiečių. Kitos panašių rodiklių šioje srityje pasiekusios šalys yra Nyderlandai, Jungtinė Karalystė ir Estija. „Sudarę jiems palankesnes mokymosi sąlygas, tik prisidėtume prie sėkmingos jų integracijos, užpildytume laisvas darbo vietas“, – sako J. Džiugelis.
Tokios įstatymo pataisos, anot jo, atlieptų ir gyventojų lūkesčius. Pasak parlamentaro, LRT užsakymu atliktos apklausos duomenys rodo, kad 8 iš 10 lietuvių norėtų, jog paslaugų sektoriuje dirbantys užsieniečiai mokėtų lietuvių kalbą. Respondentų manymu, mokėti lietuvių kalbą privalo ir čia paslaugas teikiantys karo pabėgėliai iš Ukrainos.
Užimtumo tarnybos siuntimu 2022 metais lietuvių kalbos mokėsi 93 ukrainiečiai, 2023 m. nuo sausio 1 iki gegužės 31 d. – 299 ukrainiečiai. Iš viso Lietuvoje yra apie 40 tūkst. atvykusių darbingo amžiaus ukrainiečių.
Jeigu pataisoms pritars Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, į Seimo plenarinį posėdį svarstymui jos turėtų patekti ketvirtadienį.
