S.Pečeliūnas paprašė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) oficialiai atsakyti, ar pernai skiriant A.Pocių į VSD vadovus komiteto nariams buvo žinoma, jog sovietmečiu jis priklausė KGB rezervui.
A.Pocių į VSD vadovus pasiūlęs tuomet laikinai prezidento pareigas ėjęs dabartinis Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas teigia, jog apie A.Pociaus biografiją buvo žinoma.
Pats A.Pocius skiriant jį VSD vadovu išsigynė ryšių su KGB. Dienraštis "Lietuvos žinios" teigia, jog tuomet A.Pocius pavadino "netiesa, gandų lygiu" informaciją, jog is praeityje galėjo priklausyti KGB rezervui.
Antradienį "Lietuvos žinios" skelbia archyvinių pažymų faksimiles, iš kurių matyti, jog su KGB darbuotojais A.Pocius bendravo jau 1984 metais. Dienraštis cituoja KGB darbuotojų ataskaitas, esą A.Pocius jų pavedimu atliko tris operatyvines užduotis.
Vienoje 1984 metų balandžio 20 dieną datuotų pažymų teigiama, jog "Pocius nesvyruodamas sutiko operatyvinio darbuotojo pasiūlymu pereiti į KGB atsargą".
A.Pocius VSD vadovu buvo paskirtas praėjusių metų vasarą. Anksčiau jis ėjo VSD generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas.
Spaudoje taip pat skelbta, jog į KGB rezervą buvo įrašytas ir dabartinis užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, tačiau dėl pastarojo tolimesnio darbo Seime kyla mažiau abejonių.
Teigiama, jog A.Valionis tiek 1994 metais, kai buvo skiriamas ambasadoriumi Varšuvoje, tiek 2000 metais, kai buvo skiriamas ministru, informavo vadovus apie savo praeitį.
A.Paulauskas yra sakęs, kad tiek A.Pocius, tiek ir A.Valionis savo darbais įrodė lojalumą Lietuvai.
Buvęs konservatorių lyderis, dabar europarlamentaras Vytautas Landsbergis BNS antradienį teigė nuogąstaujantis, jog A.Valionio nušalinimo nuo posto siekia Maskva, kuriai neįtiko griežtą poziciją derybose užimantis ministras.
Anksčiau spaudos konferencijoje apie A.Pociaus ryšius su KGB viešai kalbėjęs V.Landsbergis dabar neskuba siūlyti jam atsistatydinti. V.Landsbergio nuomone, turi būti "ištirtos visos aplinkybės".
Opozicinė Liberalų demokratų frakcija jau pasiūlė Seime inicijuoti parlamentinę tyrimo komisiją dėl valstybės pareigūnų bendradarbiavimo su KGB. Šią iniciatyvą ketina paremti ir kai kurie valdančiosios daugumos ir bei kitų opozicinių frakcijų atstovai.
Parlamentinė tyrimo komisija turi būti sudaryta, jeigu to reikalauja ne mažiau kaip 36 Seimo nariai.
Liberalų demokratų partijos pirmininkas Rolandas Paksas išreiškė didelę nuostabą, kad jam būnant ministru pirmininku ir Lietuvos Respublikos Prezidentu, nei Seimo pirmininkas, nei kiti atsakingi pareigūnai nesuteikė informacijos apie Antano Valionio ir Arvydo Pociaus ryšius su KGB.
2000-aisiais, būdamas premjeru, R. Paksas teikė A. Valionio kandidatūrą užimti užsienio reikalų ministro postą, 2003–aisiais, kaip Respublikos Prezidentas, paskyrė jį eiti tas pačias pareigas.
Istorikas Arvydas Anušauskas nuogąstauja, kad visuomenėje imamas ugdyti pakantus požiūris į represinę sovietų slaptąją tarnybą. "Lietuvos žinioms" istorikas sakė:
"Tai nėra konkretaus asmens problema. Nekalbėčiau apie kokį nors Rusijos šantažą, nes ši šalis turi kur kas daugiau svertų veikti mūsų politinę realybę, nei kokie nors KGB dokumentai. Manau, kad tai - problema, kurią derėtų spręsti visiems valstybės vadovams. Nekalbu apie konkrečių žmonių pašalinimą iš pareigų. Bet jei viskas baigsis tylėjimu ar apsižodžiavimu, nieko nepasieksime. Pakaks kalbėti, kad tie žmonės jiems nežinant pateko į rezervistų sąrašus".
Premjeras Algirdas Brazauskas antradienį atsisakė plačiau komentuoti KGB šešėlius, kritusius ant VSD ir URM vadovų, pareiškęs, jog tai yra Seimo kompetencijos reikalas.
Interviu Lietuvos radijui jis drauge pastebėjo, jog tai yra "labai jautrus klausimas". "Praėjo 15 metų (po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo-BNS), vieną kartą reikia pabaigti su šitais dalykais, kiek galima visuomenę audrinti?" - sakė A.Brazauskas.
Išsamiau apie tai skaitykite "Lietuvos žiniose".