Jeigu parlamentarai pritartų tai numatančiam Statuto papildymo projektui, ši komisija būtų sudaryta išlaikant frakcijų proporcinio atstovavimo principą.
Valstybės istorinės atminties ir laisvės kovų komisija svarstytų ir teiktų Seimui ir Vyriausybei pasiūlymus dėl valstybės istorinės atminties išsaugojimo ir įprasminimo prioritetų, jų įgyvendinimo. Ji teiktų pasiūlymus ir dėl pasipriešinimo XX a. okupacijoms - laisvės kovų (ginkluotojo ir neginkluotojo pasipriešinimo) dalyvių ir nuo okupacijų bei SSRS vykdytos agresijos (po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo) nukentėjusių asmenų teisių ir jų įgyvendinimo.
Valstybės istorinės atminties ir laisvės kovų komisija inicijuotų svarbiausių Lietuvai istorinių įvykių paminėjimą, istorinių asmenybių ir istorinių datų įprasminimą.
Numatoma, kad komisija taip pat inicijuotų ir organizuotų seminarus, konferencijas ir kitus renginius valstybės istorinės atminties išsaugojimo ir laisvės kovų įprasminimo klausimais, aktyviai dalyvautų kitų institucijų rengiamuose tokio pobūdžio renginiuose.
Siūloma, kad Valstybės istorinės atminties ir laisvės kovų komisija kasmet teiktų Seimui savo veiklos ataskaitą.
ELTA primena, kad šių metų rugsėjo mėnesį siūlymą sujungti dvi parlamentines komisijas - Valstybės istorinės atminties ir Laisvės kovų Seimui pateikė Valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkas „valstiečiams“ atstovaujantis Seimo narys Arūnas Gumuliauskas.