Projektas pažeidžia Konstituciją, Vaiko teisių apsaugos konvenciją ir kitus dokumentus
„Gyvename 21-ame amžiuje, globalioje visuomenėje, bet Lietuvoje vis atsiranda konservatoriškai mąstančių politikų, kurie veržiasi prikelti tautininkų pasaulėžiūrą, diktatūrą tautai, primesti visuomenei dogmatišką, autoritarišką požiūrį į valstybę, šeimą ir asmenį. Siekdami uždaryti laisvai mąstantį žmogų į prietarų, stereotipų, sustabarėjusių tradicijų erdvę, jie užsimojo versli laisvus piliečius per konstitucinę prievartą kurti šeimas.
Jie siūlo keisti Konstitucijos 38-to straipsnio antrą nuostatą, pateikdami tokią formuluotę: „Šeima sukuriama laisvu vyro ir moters sutarimu sudarius santuoką“. Tai laisvo žmogaus pasirinkimo parodija, nes iš šios formuluotės seka, kad nesudarius santuokos, nėra šeimos“, - piktinosi Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė.
Parlamentarės teigimu, siūlomas projektas pažeidžia žmogaus teises ir laisves, konstitucinę žmogaus privataus gyvenimo teisę, asmens teisę rinktis šeimos sudarymo formą. Mėginimas konstitucine prievarta versti piliečius tuoktis reiškia ir Konstitucinio teismo išvados apie Šeimos politikos koncepciją nepripažinimą. Joje teigiama, kad minėta koncepcija prieštarauja Konstitucijai, kadangi žmonių santykių turinys yra svarbesnis nei šeimos sudarymo forma.
„Tapatinant šeimą ir santuoką pažeidžiamas ir Vaiko teisių konvencijos 2-asis straipsnis, kuriame teigiama, kad vaikas turi būti apsaugotas nuo bet kokios diskriminacijos dėl jo tėvų, globėjų ar kitų šeimos narių teisinio statuso, veiklos, pažiūrų ar įsitikinimų. Taip pat pažeidžiamas Europos teisių apsaugos konvencijos 14-asis straipsnis, kuriame akcentuojama, kad bet kokia diskriminacija dėl gimimo aplinkybių yra draudžiama. Šios dienos konservatorių kalėdinis stebuklas dar kartą įrodo, kad egzistuoja gili praraja tarp visuomenės ir valdžių, kad savavališkai, nepasitarus su visuomene, konstitucine pataisa mėginama žmonėms nurodinėti, kaip kurti šeimą, taip braunantis į asmeninį gyvenimą“, - spaudos konferencijoje tikino pranešėja.
Demografinių tyrimų centro užsakymu UAB „Rait“ atliktos apklausos duomenimis, 80 proc. respondentų tapatina šeimą su santuoka, 78 proc. jaunosios, 73 proc. vidurinės ir 63 proc. vyriausios kartos žmonių šeima laiko ir sugyventinius su vaikais, o 72 proc. jaunų žmonių, 67 proc. viduriniosios kartos ir 60 proc. pagyvenusių žmonių vienišas motinas ar tėvus su vaikais taip pat laiko šeima. 55 proc. jaunosios kartos, 45 proc. viduriniosios kartos ir 37 proc. pagyvenusių žmonių bevaikius sugyventinius taip pat įvardijo šeima.
„Taigi apklausa parodė, kad mūsų žmonės yra platesnių pažiūrių nei politikai, kad mūsų visuomenė pripažįsta įvairias šeimos formas, todėl nepriimtina, kad politikai šiuolaikinėje visuomenėje bando brautis į intymų žmonių gyvenimą ir santykius. Kaip atsaką registravome tokią Konstitucijos pataisą: „Visos šeimos formos yra lygios. Valstybė saugo ir globoja šeimą, motinystę ir vaikystę, nepriklausomai nuo šeimos formos“, - teigė A. M. Pavilionienė.
Tarp santuoką ginančių parlamentarų ne vienas yra ne kartą išsiskyręs
Nepritarimą planuojamai Konstitucijos pataisai išreiškė prie Seimo piketuojantys jauni žmonės. Jų laikomuose plakatuose atsispindėjo nuostatos, skatinančios leisti patiems žmonėms nuspręsti, ką jie vadina savo šeima.
Anot Lietuvos liberalaus jaunimo atstovės Eglės Markevičiūtės, pagrindinė valstybės funkcija yra užtikrinti, kad žmogui būtų kuo daugiau laisvių, o ne kad kuo daugiau jų būtų ribojama. Žmonės turi skirtingas vertybes ir nėra protinga jau ir taip susiskaldžiusioje visuomenėje dirbtinai kurti priešpriešų.
„Mes prieštaraujame Konstitucijos pakeitimams, kurie reglamentuoja moralines normas. Kiekvienas žmogus yra laisvas gyventi pagal tokį moralinį kodą, kuris jam labiausiai priimtinas, ir natūralu, kad visuomenėje yra žmonių, kurių moralinės nuostatos yra skirtingos. Tačiau yra visiškai neteisinga valstybiniu lygiu stengtis tas moralės normas reglamentuoti. Pritariame Konstitucinio teismo išvadai dėl Šeimos politikos koncepcijos, kurioje sakoma, kad santuokos institutas yra istoriškai susiklostęs šeimos modelis, bet šeima gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, o santykių išraiškos forma šeimos sampratai esminės reikšmės neturi“, - teigė pranešėja.
Socialdemokratės Birutės Vėsaitės teigimu, priėmus šią Konstitucijos pataisą, labiausiai kentės vaikai. „Ar neužtenka šiandien patyčių mokykloje? Ar norime, kad vaikai dar būtų skirstomi į benkartus, kurie ateis iš nesusituokusių, bet tvarkingų, savo vaikus mylinčių šeimų? Tuo tarpu jei pažiūrėtume tų šeimą labai gerbiančių asmenines istorijas, pamatytume, kad labai daug yra tokių, kurie kuria antrą ar trečią šeimą, ardydami anksčiau buvusias. Ar tai ne veidmainystė?“ - piktinosi parlamentarė.
Seimas seka ne Europos, bet Afrikos ir kai kurių Rytų valstybių pavyzdžiu
Parlamentarės Dalios Kuodytės manymu, Konstitucijos pataisą siūlantys Seimo nariai konservatyvius devyniolikto amžiaus stereotipus bando diegti visuomenei, kurios į juos sukišti jau neįmanoma.
„Be jokios abejonės, sutvirtina, palaiminta prie altoriaus šeima yra vertybė ir tegu būna daugiau tokių šeimų. Tačiau marginalizuoti visų kitaip gyvenančių žmonių civilizuotoje demokratinėje visuomenėje negalima. Paskutinių dienų įvykiai atskleidė baisius dalykus, kas darosi šeimose – pažiūrėkite, kokie pranešimų apie smurtą namuose skaičiai, kai įsigaliojo naujasis Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Pradėta dešimtys ikiteisminių tyrimų. Štai kur problema, kuriai reikia skirti daug dėmesio, protų, pinigų, nes kenčia moterys, o mes užsiimame tuo, kad pradedame skirstyti, kas yra teigiamas, o kas blogas“, - tikino liberalė.
Jai pritarė Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos atstovė Aistė Dačkauskaitė. Anot pranešėjos, asociacija nėra nusistačiusi prieš santuoką ir nelaiko jos atgyvenusia, tačiau nepritaria, kad ji būtų iškelta virš kitų bendro gyvenimo formų.
„Mes nepritariame nuostatai, kad šeima būtų laikomos tik susituokusios poros, kaip ir nepritartume teiginiui, kad ja būtų laikomos tik nesusituokusios poros. Konstitucija skelbia, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pamatas. Šeima, o ne santuoka. Šeima, kurią sudaro asmenų bendrija, šeima, kurią sieja giminystės, priklausomybės, atsakomybės ir globos saitai. Taigi šeima turi būti apibrėžiama ne pagal formą, bet pagal funkcijas – reprodukcines, globos, socializacijos ir kitas.
Seimo nariai, siūlydami pataisą, ignoruoja visuomenėje vykstančius pokyčius ir sukuria prielaidas diskriminacijai asmenų, kurie gyvena šeimoje, bet nėra susituokusių ar išsiskyrusių asmenų pora. Tuo tarpu Konstitucija nurodo, kad visi asmenys yra lygūs, kad žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti privilegijų jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimų ar pažiūrų pagrindu. Kiekviena šalies pilietis gali pasirinkti tą gyvenimo kartu būdą, kuris yra jam priimtiniausias, o ne tą, kuris priimtiniausias Seimo nariams“, - teigė A. Dačkauskaitė.
Anot visuomeninio M. A. Pavilionienės padėjėjo politologo Mindaugas Kluonio, dar prieš 20 metų Jungtinės Tautos (JT), bandydamos apibrėžti šeimos sąvoką, buvo priverstos konstatuoti, kad šeima yra ne politinė, o socialinė kategorija. Jos samprata skyrėsi įvairiose pasaulio šalyse ir netgi atskiruose jų regionuose. Todėl buvo atsisakyta bandymų formuoti vieningą šeimos sąvokos apibrėžimą.
„Kalbant apie šeimą, pirmiausiai pabrėžiami tarpusavio susitarimas, prisiimti įsipareigojimai ir vaikų teisės. Atsižvelgiant į JT patirtį ir sunkumus, su kuriais jos susidūrė, Lietuvos politikų iniciatyva sociologines kategorijas reglamentuoti politiniuose ir teisiniuose dokumentuose, susiejant šeimos sąvoką išimtinai su santuoka, atrodo keistai ir kelia tiek teisinių problemų, tiek etinių. Tai sukeltų ir prieštaravimą tarp Konstitucijos straipsnių.
Europoje atsiradusi tendencija ne įtvirtinti šeimos formas, bet naikinti diskriminaciją jų atžvilgiu. Tai pastebima Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje. Europoje šeima tapatinama su santuoka tik Kipre ir Italijoje. Pastarojoje jau planuojama plėsti šeimos savoką. Daugelyje Europos valstybių netgi atskirai pabrėžiama, kad santuokoje ir nesantuokoje gimusių vaikų teisės yra lygios.
Panašu, kad Lietuvos Seime kelrodžiu yra ne Europoje pripažintos vertybės, kuriomis siekiama kovoti su įvairiomis žmogaus orumą žeminančiomis nuostatomis, bet Afrikoje ir kai kuriose Rytų valstybėse inicijuojami įstatymai, kurie sukuria vaikų diskriminaciją dėl jų gimimo aplinkybių“, - įsitikinęs M. Kluonis.