Anot Seimo Užsienio reikalų komiteto nario M. Matijošaičio, po tokio Rusijos teroro išpuolio prieš Ukrainą, padaryta ir trumpalaikės, ir ilgalaikės žalos: „Visa tarptautinė bendruomenė yra sukrėsta dėl šaltakraujiško Rusijos teroro akto prieš Naujosios Kachovkos hidroelektrinę bei kitą civilinę infrastruktūrą, civilius gyventojus.

Padaryta žala ne tik Ukrainos gamtai, bet ir sukelta didžiulė aplinkosaugos krizė, kuri turės įtakos dirvožemio degradacijai ir floros bei faunos pokyčiams ateityje. Tai didžiausia ekologinė katastrofa Ukrainoje nuo 1986 metų Černobylio katastrofos.“

Kaip teigiama URK pareiškime, Ukrainoje potvynio metu buvo apgadinta daugiau kaip 80 gyvenviečių Chersono regione, į Dnieprą pateko apie 200 tonų mašinų alyvos, sunaikinta drėkinimo sistema pietų Ukrainoje ir okupuoto Krymo vandens infrastruktūra, kuri sudarė prielaidas išbalansuoti Zaporožės atominės elektrinės aušinimo sistemą, o tai vis dar kelia branduolinę grėsmę visam pasauliui.

„Nusakyti, koks bus galutinis mastas neigiamų padarinių, kai visas regionas aplink Kachovkos užtvanką buvo užlietas, kol kas dar sunku. Tačiau jau matome, kad šis išpuolis pareikalavo ne tik žmonių gyvybių, kurios jau skaičiuojamos keliomis dešimtimis, bet paliko žmones be namų, suardė ištisas ekosistemas bei kelia ypatingą grėsmę visam regiono žemės ūkiui, o tai gali turėti ir globalių pasekmių pasaulinei maisto tiekimo grandinei“, – tikina Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.

„Aplinka, kurioje gyvename, visa, kas mus supa, – tiek gyvūnija, tiek augalija – yra neįkainojamas turtas. Jį turime puoselėti ir saugoti ne tik Lietuvoje, bet ir paremti priešo siaubiamą Ukrainą. Todėl šiuo pareiškimu siekiame atkreipti tarptautinių partnerių, organizacijų, pasaulio lyderių dėmesį, jog Ukraina kovoja ne tik dėl savo piliečių saugumo, gyvybių, bet ir dėl ištisų ekosistemų išsaugojimo, jog šios šalies gamta, kaip ir žmonės, yra dideliame pavojuje“, – sako Laisvės partijos pirmininkė, Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.