aA
Seime ketvirtadienį neužteko balsų suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.
© DELFI / Tomas Janonis

Už „Romuvos“ pripažinimą balsavo 40 Seimo narių, prieš buvo 31 ir susilaikė 15 parlamentarų. Šis balsavimas salėje susitiktas dalies parlamentarų plojimais.

Už valstybės pripažinimą „Romuvai“ balsavo „valstiečiai“, prieš ir susilaikė – konservatorių bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai. Kitų frakcijų atstovų balsai pasiskirstė abejose pusėse.

Netenkinus „Romuvos“ prašymo, pakartotinai bendruomenė dėl valstybės pripažinimo galės kreiptis po dešimties metų.

Už „Romuvos“ pripažinimą pasisakę Seimo nariai kvietė kolegas nebijoti kitaip mąstančių, kalbėję prieš ragino nepainioti pasaulėžiūros ir religijos.

„Jeigu mes gerbiame vienas kitą, nuo to viskas ir prasideda. Tikrai kviečiu nuoširdžiai pagalvoti apie kaimyną, draugą, bičiulį, kuris galbūt truputį ir kitaip galvoja nei jūs, bet jis turi tą teisę“, – sakė Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Valerijus Simulikas.

Konservatorių frakcijos atstovas Rimantas Jonas Dagys teigė, kad „niekada nebuvo jokios vieningos universalios baltų religijos“.

„Jei mes šią kultūrinę bendriją pradėsim įteisint kaip religinę, anksčiau ar vėliau mes išplausim visų religinių bendrijų sąvokas ir kiekvieną kultūrinę bendriją galėsime paskelbti religine, o religinę traktuoti kaip kultūrinę“, – kalbėjo R. J. Dagys.

Liberalas Simonas Gentvilas apeliavo į „Romuvos“ bendruomenės skaitlingumą, priminęs, kad Seimas yra suteikęs pripažinimą ir kur kas mažiau sekėjų turinčioms bendruomenėms.

„Šita bendruomenė turi 5 tūkstančius ir daugiau pasekėjų, priminsiu Seimo nariams, kad Seimas yra pripažinęs Naująją apaštalų bažnyčią, kuri iš viso turėjo 422 sekėjus, arba prieš trejetą metų Evangelinio tikėjimo krikščionių sąjungą, kuri turėjo 1852 sekėjus“, – sakė S. Gentvilas.

„Romuva turi atramą visuomenėje, ji registruota prieš 25 metus ir ne man aiškinti, kad jie nėra religinė bendruomenė. Kviečiu toleruoti kitokius, kviečiu nesišaipyti ir pripažinti tuos, kurie yra kitokie ir tiki, kuo mano“, – sakė S. Gentvilas.

Konservatorius Žygimantas Pavilionis ragino atsižvelgti į geopolitinius aspektus, o pagonybės plėtrą Lietuvoje sakė atitinkant Kremliaus interesus.

„Pagalvokite apie tuos geopolitinius aspektus, kurie bus panaudoti, mes būsime išjuokti visame krikščioniškame pasaulyje“, – sakė konservatorius.

Valstybė gali netradicinę religinę bendruomenę pripažinti kaip šalies istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalį, jeigu ją palaiko visuomenė, o mokymas ir apeigos neprieštarauja įstatymams bei dorai.

Valstybės pripažinimą suteikia Seimas, gavęs teigiamą Teisingumo ministerijos išvadą.

Teisingumo ministerija įvertino, kad „Romuva“ kaip etninę kultūrą puoselėjanti religinė bendrija yra reikšminga Lietuvos kultūrinio ir religinio gyvenimo dalis.

Anot išvados, didelę reikšmę senosios lietuvių pagonybės tyrinėjimams, senųjų apeigų atkūrimui teikianti „Romuva“ priskirtina rekonstrukcionistinei pagonybei.

Su valstybės pripažinimu „Romuva“ būtų įgijusi teisę į žemės mokesčio lengvatą, jos kriviai būtų buvę privalomai valstybės draudžiami socialiniu draudimu, sudarytos santuokos būtų pripažintos kaip sudarytos civilinės metrikacijos įstaigoje.

Teisingumo ministerija savo išvadoje nurodė, kad pastaruoju metu „Romuva“ buvo sparčiausiai auganti religinė bendrija.

Per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst. gyventojų, o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų.

Išvadoje pažymėta, kad „Romuva“ pagal dydį yra šešta religinė bendrija šalyje, aplenkusi tokias tradicines bendruomenes kaip graikų apeigų katalikai, judėjai, karaimai, musulmonai sunitai.

Neopagonių bendruomenės tiesioginės šaknys siekia 1967 metais prasidėjusį kraštotyros, etnokultūros „Ramuvos“ sąjūdį, kurio dalyviai rinko medžiagą apie etnines tradicijas, propagavo etnines šventes.

Religinės veiklos pradžia laikytina pirmųjų religinių bendruomenių registravimas 1992 metais.

Kreiptis valstybės pripažinimo religinės bendrijos gali praėjus ne mažiau kaip 25 metams nuo pirminio jų įregistravimo Lietuvoje. Jeigu prašymas nepatenkinamas, pakartotinai dėl to kreiptis galima po dešimties metų.

„Romuvos“ vadovė: Seimas pažeidžia žmogaus teises

„Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė teigia, kad tokiu būdu pažeidžiamos žmogaus teisės.

„Gaila, kad taip atsitiko, nes mes atitinkame visus įstatymo reikalavimus, kurie yra keliami dėl valstybės pripažinimo religinėms bendrijoms, ir mes manome, kad Seimas šitaip balsuodamas pažeidžia žmogaus teises. Pripažinimas būtų mūsų protėvių tikėjimo, kuris išpažįstamas iki šiol ir užgimė šitoje žemėje. Mes jį vadiname prigimtiniu tikėjimu. Manau, kad kiekvieno lietuvio garbės ir orumo reikalas yra palaikyti šitą tikėjimą. Man gaila, kad daug Seimo narių šito nesupranta“, – BNS sakė I. Trinkūnienė.

Ji teigė, kad bendrijoje bus svarstomas klausimas, ką daryti toliau. Pasak krivės, vienas iš variantų – kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą.

„Vienas variantas yra kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Taip gali būti, nes visi išsakyti argumentai „prieš“ neturi jokio pagrindo. Toliau buvo didelis bažnyčios spaudimas, Seimo nariai gavo laišką iš arkivyskupijos išvakarėse, kur jiems buvo pateikta klaidinga informacija“, – teigė krivė.

Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Šventuoju Sostu grupės nariai prieš balsavimą gavo Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko arkivyskupo Gintaro Grušo laišką. Juo arkivyskupas grupės narius paprašė pasidalinti su kitais kolegomis.

Laiške teigiama, kad „Romuvos“ pripažinimas „nepagrįstai klaidintų Lietuvos piliečius ir diskriminuotų visas kitas religines bendruomenes“.

Arkivyskupas sako, kad „baltai nėra nei tauta, nei kultūriškai-religiškai vieninga grupė“, o pati „baltų“ sąvoka vertinama kaip mokslinis konstruktas klasifikuoti giminiškoms kalboms.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(10 žmonių įvertino)
4.2000

Top naujienos

NT mokesčio mokėtojų paieškos parlamente: mokėsiu, ir daug (19)

Dalis tarp turtingiausių šalies politikų patenkančių Seimo narių net nebando išsisukinėti ir...

Pinigai teka į NT: įspūdingai išaugo turinčių 5 ir daugiau butų skaičius (20)

Lietuvoje daugėja gyventojų, kurie turi ne po vieną butą, bet ir po du, tris ar net penkis ir...

JAV turtuoliai ir jų mokesčiai: artėjant rinkimams – klausimas kaip ir kodėl iš jų paimti daugiau (1)

„ The New York Times “ neseniai paskelbė dramatišką infografiką, rodantį, kad nuo šeštojo...

Pro serbų palengvėjimo atodūsius – lietuvių abejonės dėl „nelegalaus“ varžovų įvarčio (20)

Metų laikai keičiasi, o Lietuvos rinktinės taškų aruodas išlieka toks pat tuščias lyg...

Daugiau vaikų su žmona nebeplanuojantis Tomas Sinickis apie jam atliktą vazektomiją: ilgą laiką artimieji manė, kad aš juokauju (31)

Kai kam nors pasakai, kad pasidarei vazektomiją, reakcija būna daugmaž vienoda. Pirma tavimi...

Kaip paruošti vynuogių krūmus žiemai kas tikrai padeda, kam tik laiką sugaišit (1)

Egzistuoja nemažai patarimų, kaip uždengti vynuogių krūmus žiemai. Labai svarbu žinoti, kaip...

Ekspertas: toks Trumpo požiūris turėtų kelti nerimą ir Lietuvai (302)

„Visa tai kelia labai daug rimtų klausimų dėl NATO kaip Aljanso darnos ir dėl to, kiek dar...

Dėl storo debesų sluoksnio šiluma mažės (6)

Artimiausią parą Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio laukas. Naktis numatoma nepastoviai...

Naktiniame bare apsvaiginta mergina kreipėsi į kaunietes: būkite atsargios (101)

Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė istorija apie neseniai viename Kauno naktiniame...