Nebeliks ir partijų lyderių, ir perbėgėlių
Seimo interneto svetainėje galima rasti schemą, kurioje skirtingomis spalvomis pažymėtos įvairių frakcijų atstovų vietos. Jau po kelių savaičių šioje schemoje nebeliks skaisčiai žalios spalvos, atitinkančios šiuo metu ketvirtą pagal dydį Valstiečių liaudininkų frakciją, ir mėlynos, kuri buvo priskirta Naujosios sąjungos atstovams.
Parlamente nebus ir Pilietinės demokratijos frakcijos, kuri trumpai gyvavo po Darbo partijos skilimo, o vėliau išnyko, kai dauguma narių įsiliejo į socialdemokratų gretas.
Vienas labiausiai pastebimų praradimų – pirmoji nepriklausomos Lietuvos premjerė, dabartinė žemės ūkio ministrė Kazimira Prunskienė. Jos vadovaujama Valstiečių liaudininkų sąjunga neperžengė 5 proc. barjero, o pati lyderė Molėtų-Švenčionių apygardoje pralaimėjo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nariui Valentinui Stundžiui.
Kartu su ja Seimą teks palikti būriui Valstiečių liaudininkų frakcijos narių – parlamento vicepirmininkui Alfredui Pekeliūnui, ūkio ministrui Vytui Navickui, Skirmantui Pabedinskui, Laimai Mogenienei, Artūrui Skardžiui, Aldonai Staponkienei, Virginijui Domarkui, Viktorui Rinkevičiui, Irinai Rozovai, Leokadijai Počikovskai, buvusiam socialliberalui Gediminui Jakavoniui.
Iš devynių socialliberalų Seime lieka vienintelis Valerijus Simulikas, kuriam Šiaulių Dainų apygardoje pavyko nugalėti „tvarkietį“ Valentiną Mazuronį. Mandatų nebetenka partijos lyderis, buvęs Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas, švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, Vaclovas Karbauskis, Alvydas Ramanauskas, Nijolė Steiblienė, Alvydas Sadeckas, Vaclavas Stankevičius ir Antanas Valionis.
Pastarasis netrukus turėtų tapti Lietuvos ambasadoriumi Latvijoje, V. Stankevičius taip pat svajoja apie diplomatinę tarnybą.
Pora Darbo partijos narių – Antanas Bosas ir Romualda Kšanienė – nusprendė nedalyvauti rinkimuose. Nesėkmingai rinkimuose pasirodė Rimantas Bašys, Vytautas Sigitas Draugelis, Saulius Girdauskas, Etela Karpickienė, Vilma Martinkaitienė, Zenonas Mikutis, Jonas Pinskus, Audronė Pitrėnienė, Romas Venclovas, Pranas Vilkas, Ramunė Visockytė, Jadvyga Zinkevičiūtė, Zita Žvikienė.
Seime nebeliks būrelio politikų, kurie per pastaruosius kelerius metus suspėjo pabūti ir „darbiečiais“, ir „pilietininkais“, o šiuo metu priklauso Socialdemokratų frakcijai: teisingumo ministro Petro Baguškos, kuriam nebeliko vietos kandidatų sąraše, buvusio Seimo pirmininko Viktoro Muntiano, Andriaus Baranausko, Algirdo Ivanausko, Rimvydo Turčinsko.
Be to, su mandatais teks atsisveikinti šios frakcijos nariams Jonui Lionginui, Romai Žakaitienei, Vilijai Vertelienei, Violetai Boreikienei ir Vytautui Čepui. Dėl mandatų nesivaržė socialdemokratų atstovai Albertas Sereika, Mindaugas Subačius ir Viačeslavas Škilis.
Rinkimuose taip pat nedalyvavo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos nariai Vladimiras Volčiokas bei Henrikas Žukauskas, o nesėkmingai pasirodė Jonas Čekuolis, Saulius Lapėnas, Raimundas Palaitis ir Rimantas Remeika.
Trys TS-LKD atstovai, kurių nebus naujos kadencijos Seime, nusprendė nedalyvauti rinkimuose. Kęstutis Čilinskas teigė nusivylęs parlamentu, o garbaus amžiaus Povilas Jakučionis ir Antanas Napoleonas Stasiškis nusprendė užleisti vietas jaunesniems kolegoms.
Iš partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovų mandatų turėtų netekti Vytautas Kamblevičius ir Dailis Alfonsas Barakauskas. Tačiau jei Juozas Imbrasas, kaip žada, liks Vilniaus mero poste, pastarasis gali vėl patekti į Seimą.
Rinkimai buvo nesėkmingi Pilietinės demokratijos partijos vadovui Algimantui Matulevičiui – nors po reitingavimo jis išsaugojo pirmą vietą, ši politinė jėga į Seimą nepateko. Naujos kadencijos parlamente nebus ir Gintauto Mikolaičio bei liberalo Gintaro Šileikio.
Laukia tūkstantinės kompensacijos
Vietų Seime ir Vyriausybėje nebetenkančių politikų širdgėlą turėtų sumažinti išeitinės kompensacijos. vien parlamentarams ir jų padėjėjams bus padalyti 8 mln. Lt. Išmokos darbą paliekantiems Seimo nariams bus pradėtos skaičiuoti sulaukus Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintų galutinių rinkimų rezultatų.
Seimo statutas ir Seimo narių darbo sąlygų įstatymas numato, kad pasibaigus kadencijai parlamentarui išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų nepertraukiamai truko jo kadencija. Ši suma turi būti ne mažesnė kaip dviejų ir ne didesnė kaip šešių vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio.
Šiuo metu eilinio parlamentaro mėnesinis atlyginimas siekia apie 5 tūkst. Lt. Išdirbęs vieną ketverių metų kadenciją politikas turėtų gauti keturių mėnesių vidutinio užmokesčio dydžio sumą.
Mažiausia Seimo nariui skirta išeitinė išmoka turėtų siekti 9,5 tūkst. Lt. Tiek greičiausiai bus išmokėta metus parlamente išdirbusiam K. Čilinskui.
Pasitraukiančių parlamentarų sąskaitos lapkričio viduryje turėtų pasipildyti vidutiniškai po 20-24 tūkst. litų. Į didžiausią išeitinę kompensaciją pretenduos A. Pekeliūnas – jam turėtų būti išmokėta apie 27 tūkst. Lt.