Kita vertus, yra politikų, manančių, kad valdžia dabar turėtų užsiimti kitais darbais, pavyzdžiui, energetikos krizės suvaldymu, o ne žmogaus teisių klausimais.
Pirmadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas planuoja surengti klausymus, kurių metu bus aptartas tiek vietoje Partnerystės pataisų teiktas Civilinės sąjungos įstatymo projektas, tiek alternatyvus artimo ryšio susitarimą siūlantis projektas.
Po klausymų projektai keliaus į komiteto posėdį.
Sugrįš ir prie „valstiečių“ projekto
„Klausymai yra pozicijų derinimas ir išklausymas tų, kurie suinteresuoti ir atsiuntė kažkokius atsiliepimus. O po to jau einama į komitetą. Matyt, tai bus dar kitą savaitę“, – Delfi komentavo Seimo konservatorius, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras.
Paklaustas, ar matytų galimybę apjungti abu projektus, parlamentaras tokia galimybe abejojo, nes projektai, anot jo, per daug skirtingi.
„Iš pirmo žvilgsnio jie yra vienas kitą šalinantys, tai kažin, ar pavyks ten ką nors sujungti. Greičiausiai komitete turėsime apsispręsti, kas toliau juda, o kas balsų dauguma judėti negali. Jeigu jie eina abu, jie vienas kitą šalina, jie alternatyvūs. Matyt, kad abiejų paleisti į gyvenimą neišeis“, – svarstė S. Šedbaras.
Seime, pasak jo, reikės apsispręsti ir dar dėl vieno – dar praėjusioje kadencijoje „valstiečių“ registruoto – projekto, kuriuo siūloma įteisinti sutartis dėl bendro gyvenimo.
„Ten yra įvykę klausymai, tai irgi komitete reikės apsispręsti“, – pažymėjo S. Šedbaras.
„Mes visus tris dėsim, jeigu kažkas pasilieka, klausimas lieka neužbaigtas“, – pridūrė jis.
Šedbaras: nematau reikalo marinuoti
Visi trys projektai – Civilinės sąjungos įstatymo projektas, projektas dėl artimo ryšio sąvokos įtvirtinimo ir projektas dėl bendro gyvenimo sutarčių – vėliau kartu esą turėtų pasiekti ir Seimą.
„Jie visi tarpusavy susiję kaip alternatyvūs. Tiek komitete, tiek Seime kolegos turės apsispręsti“, – teigė S. Šedbaras.
„Tą klausimą reikia išspręsti, uždaryti, leisti į balsavimą ir žiūrėti, kokia yra tautos atstovybės pozicija. Nematau reikalo čia ilgai marinuoti, nes tik dar labiau kyla visokių emocijų ir Seime, ir visuomenėje. Turime apsispręsti ir užbaigti tą klausimą“, – pažymėjo jis.
Su tuo, kad Seimui reikėtų priimti galutinį sprendimą ir sureguliuoti nesusituokusių asmenų santykius, sutiko ir Partnerystės pataisų iniciatorius, Seimo Laisvės frakcijos atstovas Tomas Vytautas Raskevičius.
„Aš manau, kad būtų tikslinga, kad Seimas pagaliau galutinai apsispręstų. Mes jau labai daug išeikvojom energijos, ginčų, diskusijų. Manau, reikia, kad komitetas teisiškai sutvarkytų [Civilinės sąjungos įstatymo] projektą, tuo net neabejoju, kad komitetas tai profesionaliai padarys, ir tada Seimo nariai turi apsispręsti, ar Lietuva yra pasiruošusi tokiam sprendimui, ar mes vis dar kažko lauksime.
Žiūrėdamas į tai, kas vyksta mūsų kaimynystėje, tą sprendimą matau labai paprastai: ar mes esame Vakarų pasaulio dalis, ar mes laikomės tokios vertybinės linijos, kokios laikosi Putinas“, – Delfi komentavo Seimo narys.
Galimybės sujungti projektus nemato
Jis teigė nematantis galimybių apjungti Civilinės sąjungos įstatymo projektą ir tą, kuriuo siūloma įtvirtinti artimo ryšio sąvoką.
„Tai yra skirtingi dalykai. Artimo ryšio projektas nesukuria jokių teisių ir pareigų.
Civilinės sąjungos įstatymas sukuria tik įteisinimo instrumentą kaip karkasą. O teisės partneriams yra reglamentuotos kituose įstatymuose ir tokių įstatymų Lietuvoje yra 61.
Jeigu mes įvesim naują artimo ryšio sąvoką, bet nenumatysime, kad žmonėms, turintiems artimą ryšį, galioja teisės ir pareigos, tas artimas ryšys nieko nesprendžia <...>. Įteisinus artimo ryšio sąvoką, reikia taisyti dar 61 teisės aktą įrašant subjektines teises“, – dėstė T. V. Raskevičius.
Civilinio kodekso pataisas, kuriomis siūloma įtvirtinti sąvoką „artimas ryšys“, inicijavo Seimo konservatorius Paulius Saudargas.
Jo įsitikinimu, Lietuvoje galėtų būti įtvirtintos tiek civilinės sąjungos sutartys, tiek artimo ryšio sąvoka.
„Šie projektai galėtų būti priimti kartu, jie vienas kitam nemaišo, bet jų dėl to nereikia jungti <...>. Ir jie nėra alternatyva vienas kitam, tik, žinoma, oponentai sako, kad žiūrėk, tai yra alternatyva, ir jei mes priimsim šitą, tai nebereikės to. Logiška, galbūt <...>. Bet tos alternatyvos teoriškai gali koegzistuoti“, – Delfi pasakojo P. Saudargas.
Saudargas: nemanau, kad čia pagrindinis prioritetas
Kita vertus, svarbu, kad įtvirtinus artimo ryšio sąvoką būtų priimtas „valstiečių“ registruotas projektas dėl bendro gyvenimo sutarčių, teigė parlamentaras.
„Susitarimas dėl bendro gyvenimo – čia yra tikrasis turinys. Per čia mes pasiekiame visą teisinę apsaugą dviem žmonėms, kas jie bebūtų: ar pusbroliai, ar homoseksualai, ar kas tik nori“, – pasakojo P. Saudargas.
Ar įmanoma, kad jau rudens sesijoje Seimas prieis priėmimo stadiją ir apsispręs dėl visų projektų, kuriais siekiama sureguliuoti nesusituokusių asmenų santykius?
P. Saudargo matymu, ne šis klausimas valdžiai dabar turėtų būti svarbiausias.
„Aš nežinau. Aš neskatinu, nemanau, kad dabar čia yra pagrindinis prioritetas. Skaudės galvą valdžiai ir visuomenei dėl grėsmių, kurios kabo virš mūsų. Spręsim paskubomis [tokius klausimus, kaip] energetika, biudžetas, gynyba. O čia... Jei kolegos judės į priekį, inicijuos, tai svarstysim“, – teigė jis.
Seimo rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną.
