Tai DELFI patvirtino konservatorių frakcijos Seime vadovas Jurgis Razma bei NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas.
Anot politikų, svarbiausia nustatyti, kodėl nesuveikė saugikliai, turėję užkirsti kelią Lietuvos veidą sutepusiam incidentui.
J. Razma: spragų gali būti ne tik darbe su Baltarusija
„Aš savo tokią poziciją išsakiau. Man atrodo, jog toks tyrimas būtų reikalingas“, - DELFI sakė J. Razma.
Politiko nuomone, parlamentinis tyrimas padėtų objektyviau nušviesti Baltarusijos opozicijai skaudų smūgį sudavusio incidento priežastis.
„Man atrodo, kad būtent NSGK, kuris jau turi įvairių tyrimų patirtį, būtų tinkamiausia struktūra tokiam parlamentiniam tyrimui atlikti. (...) Manau, visuomenė tuos atsakymus priims kaip objektyvesnius, jei tai bus ne iš vyriausybinių institucijų, o iš parlamentinės struktūros, kur ir opozicijos atstovai dalyvauja“, - tęsė konservatorius.
Pasak jo, kaltųjų nustatymas – ne pats svarbiausias tyrimo uždavinys. „Per tyrimą būtų galima pasižiūrėti, kaip tokios (teisinės pagalbos – DELFI) sutartys yra įgyvendinamos. Ir šioje sutartyje yra labai svarbi išlyga 19 straipsnyje: informacija neteikiama, jeigu gali turėti neigiamų pasekmių mūsų suverenitetui, nacionaliniam saugumui, mūsų piliečių interesams. Kyla klausimas, kaip šitokios išlygos įgyvendinimas yra suorganizuotas ne tik santykiuose su Baltarusija, bet ir su kitomis valstybėmis, kurias būtų per drąsu vadinti turinčiomis vakarietišką demokratiją“, - aiškino J. Razma.
A. Anušauskas: kaltųjų nustatymas – viena paprasčiausių užduočių
NSGK pirmininkas A. Anušauskas DELFI teigė, kad jo vadovaujamas komitetas tyrimo turėtų imtis prasidėjus Seimo rudens sesijai.
„Bus siūlymas ištirti bendradarbiavimo su ne visai demokratinėmis valstybėmis mechanizmą, kas liečia teisinę pagalbą, informacijos suteikimą. Tyrimą turi atlikti NSGK. Siūlau būtent taip daryti. Nes jeigu tai paliečia nacionalinio saugumo interesą, siūlau, kad tai nebūtų išplečiama. Kad tai darytų žmonės, kurie turi priėjimą prie informacijos, turi visas teises, nereikia jokių leidimų. Tai yra žymiai paprastesnis kelias“, - kalbėjo NSGK vadovas.
Anot parlamentaro, už informacijos perdavimą Baltarusijai atsakingus pareigūnus nustatyti bus lengva, o kur kas svarbiau rasti spragas, dėl kurių šis nesusipratimas įvyko.
„Čia visiškai nesudėtinga nustatyti (atsakingus asmenis – DELFI). Čia yra pats paprasčiausias dalykas. Reikia nustatyti, kodėl ir kas neveikė. Sutartyse, kaip žinia – ir šitoje, saugikliai buvo. Bet koordinavimas tarp institucijų... Jo, sakyčiau, trūko“, - svarstė A. Anušauskas.
NSGK vadovas taip pat pažymėjo, kad dėl incidento bent iš dalies gali būti kaltas faktas, jog perduodant informaciją apie A. Beliackio finansines operacijas Teisingumo ministerija nesikonsultavo su diplomatais.
„Nevieši susitarimai seniai visiems žinomi: kas liečia užsienio politiką, visada derinama su Užsienio reikalų ministerija. Šiuo atveju, tokių dalykų nebuvo. Turi veikti visos procedūros. Tokiam automatizmui, kad atsiuntė (teisinės pagalbos prašymą – DELFI), o mes išsiuntėme informaciją, nematau galimybių. Bent jau bendraujant su Baltarusija“, - pažymėjo A. Anušauskas.
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius neskuba kaltinti savo pavaldinių dėl informacijos perdavimo Baltarusijai. Ministras atsiprašo dėl incidento ir žada A. Beliackiui bei kitiems opozicionieriams visokeriopą paramą.
A. Beliackis ketvirtadienį sulaikytas Minske. Remiantis Lietuvos pateiktais duomenimis, jam pareikšti įtarimai mokesčių slėpimu.
Teisingumo ministerija teigia neketinanti pradėti vidinį tyrimą dėl šio incidento. R. Šimašiaus vadovaujama ministerija pripažįsta birželį gavusi Užsienio reikalų ministerijos įspėjimą netalkinti Baltarusijos tarnyboms, tačiau esą buvo jau per vėlu, mat baltarusių teisėsauga trokštamą informaciją gavo dar kovą.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad dėl duomenų perdavimo Baltarusijai R. Šimašius turi įvertinti savo pavaldinių darbą. Paties ministro atsakomybės šalies vadovė nereikalavo.