Konstitucijoje siūloma numatyti, kad "valstybė laiduoja piliečių teisę gauti senatvės ir neįgalumo pensijas, socialinę paramą nedarbo, ligos, našlystės, maitintojo netekimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais.“
Pernai balandžio mėnesį parlamentarai po pateikimo pritarė tokiai Seimo Neįgaliųjų teisių komisijos pirmininkės Monikos Ošmianskienei pateiktai Konstitucijos pataisai. Ją palaikė 90 Seimo narių, 1 buvo prieš.
Pateikdama projektą parlamentarė M. Ošmianskienė yra sakiusi, kad šiandien Lietuvoje invalidumo sąvoka yra įgavusi stiprų neigiamą atspalvį – žmogus yra tarsi klasifikuojamas kaip netinkamas. Ji pastebėjo, kad Vakarų Europos šalyse, rūpinantis žmogaus teisėmis, invalidumo sąvokos atsisakyta.
Nuo 2005 m. liepos 1 dienos įsigaliojus atnaujintam Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymui, sąvokos „invalidas“, „invalidumas“ nebevartojamos. Jas pakeitė naujos – „neįgalusis“, „neįgalumas“, „neįgalumo lygis“, „darbingumo lygis“.
Šiuo metu Konstitucijos 52 straipsnyje apibrėžiant valstybės socialines garantijas yra vartojama invalidumo sąvoka.
