Seimas sukūrė naują landą partijų finansavimui?

Fizinių ir juridinių asmenų paramą partijoms uždraudęs Seimas sykiu atvėrė naujas galimybes tų pačių partijų finansavimui. Mat leista partijoms pervesti 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Tokį būdą pasirinkę asmenys, priklausomai nuo pajamų, galės partijas šelpti įvairiomis sumomis – nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų, o išimtiniais atvejais - galbūt ir daugiau. Ir tokių partijų rėmėjų sąrašai nebus viešinami.

Regis, kuklus vienas procentas GPM gali virsti ne tokia ir kuklia suma. Ypač jei eina kalba apie dideles pajamas gaunančius asmenis ar gausius būrius, tarkim, vienoje įmonėje dirbančių žmonių. Baiminamasi, kad šiuo paramos mechanizmu gali būti piktnaudžiaujama. Tuo tarpu pataisų iniciatoriai tvirtina taip siekę padidinti gyventojų politinį aktyvumą.

Z. Vaigauskas: partijoms 1 proc. GPM skyrusiųjų pavardžių negalima viešinti

Pagal lig šiol galiojusią ir Seimo jau panaikintą tvarką, partijos turėjo kas tris mėnesius pateikti aukotojų sąrašus, kuriuose atspindimos tikslios paramos sumos, įmonių pavadinimai bei fizinių asmenų vardai ir pavardės. Tuo tarpu 1 proc. GPM partijoms skyrusių asmenų vardų, pavardžių ar jų skirtų GPM sumų viešinti nebus galima.

Tai DELFI patvirtino Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Esą partijoms dalį GPM skyrusių asmenų nebus galima įvardinti, kaip ir tais atvejais, kai žmonės pasinaudoja galimybe 2 proc. GPM skirti labdarai.

Z. Vaigausko teigimu, partijos privalės deklaruoti tik bendrą gautą 1 proc. GPM aukų sumą, o ne aukotojų vardus ir pavardes.

„Mano galva, jie negali būti viešinami. Mano supratimu, tie sąrašai jokiu būdu neturėtų būti viešinami, kaip nėra viešinami sąrašai tų dviejų procentų mokėtojų. Bendra suma – taip, o konkretaus asmens indėlis neturi būti viešinamas“, - aiškino VRK vadovas.

A.Salamakinas: partijas gali remti ištisos profsąjungos

Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas DELFI teigė, kad taip Seimas sudarė prielaidas šešėliniam partijų finansavimui. Esą gali atsirasti ištisų įmonių, kuriose visi darbuotojai nuspręs 1 proc. GPM skirti politinėms partijoms, o suinteresuoti verslininkai juo labiau mielai atiduos dalį mokesčių tiesiai į partijų kasas.

„Tas vienas procentas išties bus nemažai, - prognozavo A. Salamakinas. - Akcininkai, valdybų nariai – jų gali būti skiriamos didelės sumos. Bet jeigu yra vienos ar kelių įmonių savininkas, kuris remia ar priklauso partijai, gali būti toks atvejis, kada visi įmonės dirbantieji 1 proc. GPM skiria tos partijos rėmimui. Įstatymo pažeidimo nebus. Ar moraliniai dalykai taip atsispindės – kitas klausimas.“

Politikas teigė sunkiai suprantantis tokį Seimo sprendimą, mat parlamente jau keletą metų diskutuota apie dalies GPM skyrimą partijoms, tačiau lig šiol vyravo nuomonė, kad politikai neturi stoti į vieną gretą su, pavyzdžiui, vaikų globos namais ar kitomis į GPM dalį pretenduojančiomis įstaigomis.

Vienas procentas GPM gali virsti ir šimtais tūkstančių. VMI duomenimis, pernai vienas savo pajamų mokesčiu su paramos gavėjais pasidalijęs šalies gyventojas vidutiniškai skyrė apie 87 litus. Taigi partijos galėtų iš kiekvieno jas tokiu būdu palaikyti sumaniusio žmogaus tikėtis maždag pusės šios sumos, o galbūt šiek tiek daugiau, jei partijas rems daugiau solidesnes algas gaunančių asmenų.

L. Graužinienė: tai tik bandymas skatinti politinį aktyvumą

Seimo Audito komiteto, kuris įtraukė į įstatymą galimybę partijos skirti 1 proc. GPM, pirmininkė Loreta Graužinienė DELFI teigė, esą nėra ko baimintis.

„Šito punkto esmė buvo tai, kad žmonės, kuriems patinka politinės partijos, savanoriškai gali paremti. Bet tai nėra prievolė. O to vieno procento kitur negalima skirti, jei nepaskyrė – lieka biudžete. (...) Niekas čia aukso kasyklų neatras. Čia daugiau bandymas žmones įtraukti į domėjimąsi politine veikla. Ir pačios partijos daugiau turėtų galvoti, kaip įtraukti žmones į aktyvią politinę veiklą“, - kalbėjo L. Graužinienė.

Ji tvirtino, esą net jeigu atsirastų įmonių, kuriose visi darbuotojai skirtų dalį savo GPM, tai nebūtų dideli pinigai, o sumos neprilygtų sumoms, kurias partijos dabar gauna iš verslo.

Partijų pinigams suteikė neliečiamybę

Beje, atimdamas iš partijų teisę gauti fizinių ir juridinių asmenų paramą, Seimas sykiu suteikė partijų sąskaitoms savotišką teisinę neliečiamybę.

Įstatyme atsidūrė nuostata, jog į partijos biudžeto asignavimų ir politinės kampanijos sąskaitą negali būti nukreiptas jokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Tai reiškia, kad nei įmonės, kurioms partijos skolingos, nei teisėsauga negalės reikalauti partijų sąskaitų arešto.