Už sutartį vienbalsiai balsavo 111 Seimo narių.
Sausį krašto apsaugos ministro ir JAV ambasadorės pasirašytą susitarimą ratifikuoti skubos tvarka siūlė Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Iki šiol amerikiečių karių buvimas Lietuvoje buvo grindžiamas 1951 m. NATO dokumentu ir dvišaliais susitarimais, bet jie nėra tokie išsamūs arba jų galiojimo laikas netrukus baigsis.
Seime sutartį pristatęs krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas teigė, kad susitarimas nereiškia JAV karinių bazių steigimo Lietuvoje, bet detaliau apibrėš amerikiečių karių atvykimo ir buvimo tvarką, jiems reikalingos karinės infrastruktūros plėtros sąlygas.
Dokumente numatoma, kad Vašingtonas išlaikys savo pirminę jurisdikciją teisti nusižengusius karius, tačiau Lietuva jai svarbiais atvejais galės susigrąžinti šią teisę. Amerikiečiai iš anksto numatytose vietose galės statyti jiems reikalingą karinę infrastruktūrą, bet ji išliks Lietuvos nuosavybe.
Po 2014 m. Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos ir prasidėjusio separatistinio konflikto Ukrainos rytuose, JAV ėmė rengti daugiau karinių pratybų Baltijos šalyse, siekdama užtikrinti NATO Rytinio flango sąjungininkus dėl įsipareigojimų jų saugumui. Vašingtonas Lietuvoje yra iš anksto dislokavęs karinės technikos, taip pat buvo nuolat rotuojama oro desantininkų kuopa, kurią šių metų vasarį pakeitė apie 120 JAV sunkiųjų pėstininkų.
Panašius gynybinius susitarimus JAV yra sudariusios su daugiau kaip 100 valstybių. Kaimyninė Lenkija tokį dokumentą pasirašė 2010 m. Vašingtonas šiuo metu taip pat veda derybas dėl sutarties atnaujinimo su Belgija. Analogiškas sutartis yra pasirašiusios Latvija ir Estija.