Sprendimas priimtas vadovaujantis Religinių bendrijų teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarkos įstatymu.

Šiuo metu Šv. Jurgio bažnyčioje veikia Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos senųjų leidinių saugykla, vienuolyno patalpose veikia šios bibliotekos padaliniai ir skaityklos.

Seimo nutarimo projekte numatytas siūlymas Vyriausybei skirti lėšų patalpų pritaikymui ar pastato statybai Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo saugyklai įrengti iki minėtų pastatų Vilniuje panaudos Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai pabaigos.

Vyriausybės ir Vilniaus arkivyskupijos susitarime siūloma numatyti, kad atkūrus Bažnyčiai nuosavybės teisę į minėtus pastatus, Vilniaus arkivyskupija įsipareigoja perduoti M. Mažvydo bibliotekai pagal panaudos sutartį bažnyčios pastatą - 5 metams iki bus baigta bibliotekos pagrindinio pastato Vilniuje rekonstrukcija, o vienuolyno pastatą - 10 metų iki bus pritaikytas ar pastatytas kitas pastatas Nacionalinio publikuotų dokumentų archyvinio fondo saugyklai.

Daugiau kaip prieš 500 metų pastatyta Šv. Jurgio bažnyčia šalia V. Kudirkos aikštės ir Vyriausybės rūmų šešioliktame amžiuje buvo už miesto sienų ir kartu su apylinkėmis priklausė Lietuvos didikams Radviloms. Čia 1506 m. Vilniaus vaivada ir Lietuvos kancleris Mikalojus Radvila totorių nugalėjimui atminti pastatė gotikinę bažnyčią ir vienuolyną senosios regulos karmelitams.

XVIII amžiaus pabaigoje bažnyčia buvo perstatyta ir įgavo vėlyvojo rokoko stiliaus formas.

1789 m. bažnyčia ir didelis karmelitų vienuolynas buvo perleisti Vilniaus kunigų seminarijai, kuri čia veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Po karo bažnyčia priklausė kultūros ir švietimo įstaigoms, vienuolyno pastatuose buvo įsikūrę Knygų rūmai, o puošnaus interjero bažnyčioje - knygų ir periodikos saugykla.

Bažnyčios sienos ir lubos išpuoštos freskomis, kurios vaizduoja šv. Jurgio gyvenimo ir jo kančių scenas. Neseniai paveldosaugininkus ir visuomenę sudrebino paskelbta žinia, kad įrengiant signalizaciją Šv. Jurgio bažnyčioje prieš trejus metus buvo suniokota vertinga aštuonioliktojo amžiaus sienų ir lubų tapyba. Paveldosaugininkai neatmeta galimybės, kad vienuolyno interjere irgi yra buvusi senoji sienų tapyba, tik ji remontuojant buvo uždažyta.