Už teisinės neliečiamybės panaikinimą balsavo 83 Seimo nariai, prieš balsavusių ir susilaikiusių parlamentarų nebuvo.
P. Gražulis Seimo posėdyje savo poziciją gynė remdamasis Šventuoju Raštu. Politikas parlamentarams parodė vaizdo įrašą, kuriame buvo kritikuojami Generalinės prokuratūros sprendimai ir cituojamas Šventasis Raštas.
„Video įrašas paruoštas iš tam tikrų ištraukų Šventojo Rašto Naujojo ir Senojo testamento. Tai, ką aš pasakiau (Seimo – ELTA) koridoriuje, Šventajame Rašte yra daug griežčiau pasakyta, kas liečia homoseksualus ir jų santykius“, – Seimo posėdžio metu teigė P. Gražulis.
Mišrios Seimo narių grupės narė Rita Tamašunienė taip pat ragino prokuratūrą prisiminti atvejus, kai dėl panašaus pobūdžio pasisakymų asmenys Generalinės prokuratūros dėmesio nesusilaukė.
„Padėkime ant Temidės svarstyklių panašius atvejus. (...). Aš labai tikiuosi teisingo vertinimo. Nes niekaip negali jausti to teisingumo jausmo kalbant ir vertinant labai skirtingus, bet, mano vertinimu, net baisesnius atvejus, kuomet net nesulaukiama prokuroro dėmesio“, – sakė ji.
Visgi Seimo posėdyje valdančiųjų atstovų gretose pasigirdo raginimas panaikinti visų Seimo narių neliečiamybę.
„Kviečiu visus pamąstyti apie neliečiamybės panaikinimą visiems Seimo nariams. Vis tik sugalvota ne dėl to, kad Seimo narys ramia sąžine darytų nusikaltimus ir po to ramia sąžine žiūrėtų teisėsaugai į akis“, – Seimo posėdžio metu teigė konservatorių frakcijos narė Rasa Petrauskienė.
„Seimo narys atėjo dirbti Lietuvos žmonėms, o ne nusikalsti. Jeigu Gražulis jaučiasi teisus prieš įstatymą, tai jam nėra reikalo slėptis už neliečiamybės“, – taip pat akcentavo ji.
Savo ruožtu konservatorių frakcijos atstovė Dalia Asanavičiūtė kreipėsi į P. Gražulio rinkėjus.
„Aš šiandieną noriu kreiptis į rinkėją su pamąstymu, ar tokie Seimo nariai jums tinka? Ar tinka Seimo narys, kuriam sudaryta jau šešta tyrimo komisija. Ir ne tiesa, kad tai sudaryta tik per konservatorių valdymo laikotarpį, tai su daryta ir per „valstiečių“ ir per socialdemokratų valdymo laikotarpį“, – sakė D. Asanavičiūtė.
„Gerbiamas Petrai, gal jau užtenka galvoti apie kitus ir apie kitų ateitį, pradėkite galvoti apie savo ateitį šioje žemėje ir apie savo ateitį dangaus karalystėje arba ne ten“, – akcentavo ji.
Tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas atkreipė parlamentarų dėmesį, kad Seimo posėdyje vyksta ne religinė diskusija, o yra sprendžiamas juridinis klausimas.
„Šiuo atveju Generalinė prokuratūra mano, kad yra galimas nusižengimas Lietuvos Respublikos įstatymams ir Seimas yra tik tarpininkas. (...) O dabar jūs kokius norite šventuosius raštus cituokite, tai neturi jokios juridinės reikšmės“, – akcentavo E. Gentvilas.
ELTA primena, kad spalio mėnesį generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimą su prašymu panaikinti parlamentaro P. Gražulio teisinę neliečiamybę.
Prokuratūra prašo Seimo panaikinti minėti parlamentaro neliečiamybę, siekiant jį patraukti baudžiamojon atsakomybėn ikiteisminiame tyrime dėl tyčiojimosi ir niekinimo, nukreipti į LGBT bendruomenę.
Šis ikiteisminis tyrimas pradėtas po praėjusių metų gegužę parlamente užfiksuotų Seimo nario P. Gražulio pasisakymų apie homoseksualius asmenis. Seimas tąkart svarstė įstatymų projektus, kuriais siekiama reguliuoti kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų santykius.
Po pateikimo Seimui pritarus įstatymo projektams, P. Gražulis Seime priėjo prie LGBT bendruomenės atstovų ir ėmė kalbėti apie „homoseksualizmą, pederastiją, apie platinamas venerines ligas“.
„Ir su avimis, ir lavonais, su vaikais, su vyrais. Paskaitykit Šventąjį Raštą, čia iškrypimas. (...) Jūs esate išsigimęs. Dievas sukūrė vyrą ir moterį“, – kreipdamasis į LGBT atstovus kalbėjo P. Gražulis.
Klausimas dėl P. Gražulio teisinės neliečiamybės panaikinimo šios kadencijos Seime kyla ne pirmą kartą. 2020 m. Seimas panaikino minėti politiko imunitetą ir leido patraukti P. Gražulį baudžiamojon atsakomybėn bendrovės „Judex“ istorijoje.
2022 m. birželį Apeliacinis teismas atmetė P. Gražulio skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuriuo politikas pripažintas kaltu dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Byloje nustatyta, kad veikdamas privataus juridinio asmens, t. y. UAB „Judex“, interesais, jis neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų veiklą Lietuvoje ir Rusijoje, skatindamas juos nesilaikyti teisės aktų reikalavimų bei atlikti neteisėtus veiksmus, taip pat naudojosi šios bendrovės jam suteiktomis lėšomis.
Dėl šio teismo sprendimo P. Gražulis galėjo netekti parlamentaro mandato, mat šis nuosprendis, kaip nurodoma Seimo statute, galėtų tapti pagrindu pradėti apkaltą parlamentarui. Tačiau parlamente nutarta šiuo atveju laukti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) verdikto. Teismas savo sprendimą ketina skelbti antradienį.
Tiesa, parlamente P. Gražuliui inicijuota apkalta kitu klausimu – įtariama, kad jis galėjo balsuoti už kitą Seimo narį, socdemą Liną Jonauską, taip pažeisdamas Konstituciją ir sulaužydamas Seimo nario priesaiką. Šiuo metu šiuo klausimu laukiama Konstitucinio Teismo išvados.
Čmilytė-Nielsen: KT sprendimas dėl dar vienos apkaltos parlamentarui P. Gražuliui gali būti jau gruodį
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad Konstitucinis Teismas (KT) jau gruodžio mėnesį gali pateikti savo sprendimą dėl to, ar parlamentaro Petro Gražulio veiksmai, kai jis balsavo už kitą parlamentarą, prieštarauja Konstitucijai.
„Tikėtina, kad pakankamai greitai KT sprendimas gali būti – gal net iki rudens sesijos pabaigos abu klausimai gali būti Seimo darbotvarkėje“, – Eltai ketvirtadienį teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad jau kitą savaitę Seimui ketina teikti siūlymą apkaltą P. Gražuliui dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi surengti gruodžio viduryje.
„Seimas, aišku, apsispręs dėl datos, kada būtų balsavimas dėl Gražulio. Ta data negali būti anksčiau nei kaip už 7 dienų. Bet natūralu duoti galimybę Seimo nariui šiek tiek pasirengti, tai labai neskubėsime“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.
