Antradienį po svarstymo tokį pakeitimą Rinkimų kodekse palaikė 88 Seimo nariai, prieš balsavo 5, susilaikė 27 Seimo nariai. Šio projekto dar laukia priėmimo stadija Seime.

Rinkimų kodekso pataisų projektas susijęs su kandidatų dokumentų pateikimo terminais, kandidatų atšaukimo procedūromis ir jų biografijomis, balsų perskaičiavimo mechanizmu, apribojimais kandidatuoti teistiems asmenims, prievole deklaruoti buvusias ir esamas priklausomybes politinėms organizacijoms ir buvusioms Komunistų partijoms.

Rinkimų kodekse siūloma numatyti draudimą manipuliuoti interneto platformose, t.y. naudoti taip vadinamas „trolių fermas”.

Taip pat siūloma nustatyti, kad asmuo negali kandidatuoti rinkimuose ne tik, kai jam teismas paskiria bausmę, bet ir tada, kai paskiria baudžiamojo poveikio priemonę.

Naujos kadencijos VRK nariams siūloma numatyti prievolę gauti leidimus dirbti su slapta informacija.

Rinkimų kodekso pakeitimais siūloma paankstinti terminus, prieš kiek laiko yra pateikiami kandidatų pareiškiniai dokumentai. Tikimasi, kad paankstinus terminus, bus atverta daugiau erdvės koreguoti klaidas dokumentuose.

Siūloma nustatyti, kad VRK per savo informacines sistemas turėtų iškart informuoti kandidatus apie jų pareiškinių dokumentų neatitikimus. Jeigu Seimas pritartų, būtų suteikta galimybė partijoms atšaukti savo kandidatų pareiškinius dokumentus iki kandidatų sąrašų oficialaus paskelbimo, jeigu kandidatui yra pareiškiami įtarimai padarius nusikalstamą veiką.

Planuojama tikslinti kompromituojančios informacijos sąvoką ir sukurti aiškesnį algoritmą, kaip kandidatas gali ginti savo reputaciją rinkimų metu, jeigu apie jį yra paskelbiama kompromituojanti informacija. Taip pat nustatomas aiškesnis VRK vaidmuo šiame procese.

Rinkimų kodekso pataisomis siūloma uždrausti politinės rinkimų kampanijos metu platinti ataskaitas savivaldybės, Seimo ir Europos Parlamento lėšomis.

Taip pat planuojama patikslinti balsų perskaičiavimo mechanizmą: atsirastų galimybė savivaldos rinkimuose perskaičiuoti sąrašų gautus balsus ir pirmumo (reitingavimo) balus.

Seimo TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Andrius Vyšniauskas sako, kad esminių Rinkimų kodekso nuostatų keisti neplanuojama.

„Siūlomi Rinkimų kodekso pakeitimai yra nedideli, bet sprendžia savivaldos rinkimuose iškilusias problemas, pavyzdžiui, dėl kandidatų biografijų, teistumo, naudojimosi taip vadinamomis „trolių fermomis” socialiniuose tinkluose”, – Eltai sakė A. Vyšniauskas.

Jo teigimu, Rinkimų kodeksas yra gyvas dokumentas, kurio keitimas yra neišvengiamas, atsižvelgiant į rinkimuose vis iškylančius naujus klausimus, tačiau tai yra labiau techniniai pataisymai.

Seimo narys A.Vyšniauskas tikisi, kad Rinkimų kodekso pataisos bus priimtos spalį.

Dėl kai kurių pataisų vis dar deramasi su opozicija

A. Vyšniauskas tikisi, kad parlamentas palaikys šią iniciatyvą. Nors, kaip pažymi jis, dėl kai kurių pakeitimų vis dar deramasi su opozicija.

„Tikimės plataus pritarimo, kadangi visas paketas ir šie pakeitimai buvo ilgai diskutuoti ir su opozicija. Kalbamės su jais, darome nuolaidas ir tikimės, kad kompromiso būdu mums pavyks (jį – ELTA) priimti“, – LRT radijui antradienį sakė A. Vyšniauskas.

Jis taip pat patikslino, dėl kokių Rinkimų kodekso pakeitimų vis dar deramasi su Seimo mažuma.

„Po svarstymo išimsime keletą nuostatų, pataisysime šiek tiek nuostatą dėl balsų perskaičiavimo – opozicija nori, kad perskaičiavimo modelis būtų procentinis. Girdime, ką kolegos sako, kas jiems atrodo aktualu. Suprantame, kad tai – Konstitucinis įstatymas, kurio pakeitimui reikia 85 balsų. Toks ir tikslas buvo, kai jį kūrėme – kad tai būtų dokumentas, dėl kurio sutaria valdančioji dauguma ir opozicija“, – sakė A. Vyšniauskas.

Rinkimų kodeksas negali būti keičiamas vykstant rinkimų politinei kampanijai, išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą, primena ELTA.

Rinkimų kodeksas yra įrašytas į konstitucinių įstatymų sąrašą, todėl jo keitimo procedūra yra sudėtingesnė. Jis gali būti keičiamas, pildomas ar pripažįstamas netekusiu galios ne mažesne kaip 85 visų Seimo narių balsų dauguma.