Už siūlymą pradėti tyrimą balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 16, susilaikė – 11 parlamentarų.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pabrėžė, kad atlikti parlamentinį tyrimą yra prasminga, nes dar yra neatsakytų klausimų.
„Mano manymu, mes turime išsiaiškinti situacijas praeityje, kad galėtume ekstrapoliuoti į galimas situacijas ateityje ir tokiu būdu apsaugoti savo rinkimų nepriklausomumą ir skaidrumą be kišimosi išorinių jėgų, kurios tikrai nėra draugiškos Lietuvai. Tai atsakymus turės duoti komisija“, – posėdžio metu akcentavo E. Gentvilas.
„Lygiai taip pat apie tai, ar Valstybės saugumo departamentas gali būti , kad vykdė užsakymus vieno ar kito kandidato prašymu. Gerbiamieji, jeigu tai faktas, kurį nustatytų komisija, tai būtų skandalingas faktas. Mano manymu, tai tirti reikia“, – taip pat pažymėjo jis.
Parlamentinio tyrimo svarbą akcentavo ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas.
„Kviečiu opoziciją, o taip pat ir poziciją atlikti savo pareigą ir artėjant net trims rinkimams padaryti viską, kad rinkimuose nebūtų vietos juodajai buhalterijai“, – posėdžio metu sakė V. Bakas.
Visgi šią iniciatyvą sukritikavo dalis opozicijos. Darbo partijos pirmininko Andriaus Mazuronio teigimu, informacija apie VSD veiklą praėjusių prezidento rinkimų kampanijos metu nėra nauja. Todėl, parlamentaras įsitikinęs, kad valdantieji šį klausimą į darbotvarkę sugrąžino galvodami jau apie artėjančius rinkimus.
„Staiga kažkas atsitinka Lietuvoje, kad reikia grįžti prie tų tyrimų. O kas atsitinka, atsitinka labai paprastas dalykas – artėja prezidento rinkimai ir prasideda politinė kampanija“, – sakė A. Mazuronis.
Ši iniciatyva Seimo salėje svarstyti pradėta spalio 10 d. Tada Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ nario Vytauto Bako parengtą nutarimo projektą palaikė 52 Seimo narai. Balsavimo metu susilaikė 15 parlamentarų, o 10 pasisakė prieš. Nors iniciatyvos autorius V. Bakas priklauso opozicijai, siekį Seime įsteigti specialiąją komisiją remia daugiausiai valdantieji.
Seimui pritarus, specialioji komisija siektų atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu VSD teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat būtų siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija siektų išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
ELTA primena, kad pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio dar 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija vėl sulaukė dėmesio pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu. Taip pat nemažai dėmesio skiriama tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminei kampanijai bei prezidentavimo laikotarpiui.
Seime diskutuota, kokia forma parlamentas galėtų imtis pranešėjo istorijos tyrimo – kalbėta ir apie parlamentinę komisiją, ir apie Žvalgybos kontrolieriaus vaidmenį.
Tačiau sprendimų imtasi po Generalinės prokuratūros kreipimosi į NSGK, kuriame konstatuota, kad 2019 m. pranešėjo kreipimasis nebuvo tinkamai išnagrinėtas. Svarstyta, jog specialiosios komisijos statusas galėtų būti suteiktas komitetui, tačiau vėliau grįžta prie parlamentinės komisijos formato.
Po parlamentinio tyrimo nutarimo projektu savo parašus buvo padėję 39 Seimo nariai, tačiau 3 – Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Vilija Targamadzė, Laima Nagienė bei liberalas Andrius Bagdonas – savo parašus atšaukė.
