Liberalų frakcijos atstovas Seime Eugenijus Gentvilas sako, kad tai būtų savalaikis ir labai reikalingas sprendimas, siekiant apsaugoti Lietuvos gyventojus. Jam pritaria ir Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys parlamente Saulius Skvernelis. Socialdemokratė Dovilė Šakalienė pabrėžia, kad toks draudimas galėjo atsirasti jau anksčiau. Visgi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Dainius Gaižauskas tvirtina, kad dabartiniame politiniame kontekste tai – nepakankamas siūlymas.
„Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime narys S. Skvernelis siūlymą vadina logišku sprendimu. Pasak jo, leidimą dirbti su riboto naudojimo informacija turintys asmenys potencialiai gali dominti priešiškos valstybės žvalgybos institucijas.
„Jei toks žmogus nori laisvai keliauti po valstybes, kurios yra priešiškai nusiteikusios mūsų šalies atžvilgiu, tegul keičia darbo pobūdį, nedirba su slapta informacija kitose pareigose ir gali keliauti, kur nori“, – Eltai sakė S. Skvernelis.
Teigiamai siūlymą dėl kelionių ribojimo vertina ir socialdemokratė, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narė D. Šakalienė, pabrėždama, kad teisę dirbti su įslaptinta informacija turinčių asmenų lankymasis priešiškose valstybėse yra „žaidimas su ugnimi“.
„Tai yra žaidimas su ugnimi – galvoti, kad čia nieko tokio, jei asmenys, galintys prieiti prie valstybei jautrios informacijos, gali važiuoti pigiau apsipirkti į šalį agresorę, kuri šiuo metu aktyviai padeda Rusijai naikinti Ukrainą. Tai čia jau nebe vertybinis, bet mūsų pačių valstybės saugumo klausimas“, – teigė parlamentarė.
Anot jos, būtent žmonės, kurie turi teisę dirbti su ribota informacija yra tie, iš kurių tikimasi, kad jie suvokia, kokia šiandien yra Lietuvos saugumo padėtis.
Savo ruožtu valdančiojoje koalicijoje esančių liberalų atstovas E. Gentvilas atkreipia dėmesį, kad kelionės į Baltarusiją gali būti pavojingos ir tiems, kas turi leidimą dirbti su įslaptinta informacija, bet ja tiesiogiai nedisponuoja.
„Juk Baltarusijos režimas nežino, ar toks žmogus turi slaptos informacijos, ar ne. Tokiu atveju Lietuvai pavojaus nėra, nes jis jokių paslapčių neišduos. Tačiau tam žmogui juk yra pavojus – jis gali būti kankinamas, kad iš jo būtų išgauta ta informacija, kurios jis nežino“, – pažymi parlamentaras.
„Tai čia perspėjimas tiems žmonėms – nekiškite nosies, nes galite būti sąrašuose ir paskui galėsi aiškinti, kad: aš turiu leidimą, bet niekada juo nesinaudojau, nieko nežinau, prašau paleisti mane. Gausi į sprandą ir sėdėsi. Ir būsi iškeistas į ką nors, kas reikalinga Lukašenkos režimui“, – teigia E. Gentvilas ir primena Maskvoje sulaikytos Amerikos moterų NBA krepšinio žaidėjos, kuri po kelių mėnesių buvo iškeista į Amerikoje kalėjusį ginklų prekeivį Viktorą Butą, istoriją.
„Baltarusijos režimas su Maskvos dirigento lazdele turbūt irgi gali imtis tokių sulaikymų, kur galėtų ne tik keisti asmenis vieną į kitą, bet ir realiai išgauti informaciją iš asmenų, kurie valdo tam tikrą informaciją“, – akcentuoja E. Gentvilas.
D. Gaižauskas: dabar Lietuvai reikia kitokių priemonių
Vis dėlto, LVŽS atstovas ir NSGK narys parlamente D. Gaižauskas tikina, kad šis valdančiųjų ėjimas – ne tik pavėluotas, bet ir nepakankamas sprendimas.
„Sprendimas – nesavalaikis. Dabar reikia aktyvių veiksmų, atsistoti į gynybinę poziciją (…) Sprendimas nepakankamas, ne vietoje. Jei šautume į dešimtuką, jie pataikė į vienetuką. Pataikė į taikinį, bet į patį kraštą, pirmą liniją, kuri nieko nevaidina“, – teigė D. Gaižauskas.
„Jie tęsia savo nesėkmių laviną ir spektaklį rodyti visuomenei, kad jie kažką daro ir priima kažkokius sprendimus, kurie vienaip ar kitaip gali įtakoti mūsų nacionalinį saugumą gerąja prasme. Pirma plakatų kabinimas, postų uždarymas, dabar – kad valstybės tarnautojai nevyktų į Baltarusiją. (…) Visiška nekompetencija, silpnumas ir taip toliau“, – sako LVŽS atstovas.
Anot D. Gaižausko, po to, kai trečiadienį buvo pranešta apie Baltarusijoje dislokuotos „Wagner“ samdinių grupuotės lyderio Jevgenijaus Prigožino žūtį, sunku numanyti, kaip Lukašenkai pavyks suvaldyti šią karinę organizaciją. Todėl, pažymi Seimo narys, Lietuva dabar turi imtis visai kitokių priemonių.
„Jei yra sublyderių – ar jie nepasipils į šonus? O gal yra grupuočių? Dabar visai kitokie veiksmai reikalingi – turime aktyvuoti žvalgybą, saugoti pasienį, turi būti pasieniečių, pareigūnų ir kriminalinės policijos parengtis, nes niekas nežino, kas ir ką dabar veikia. (…) Ir visuomenė turi būti įtraukta – esmė, kad organizmas kvėpuotų ir būtume pasiruošę apsiginti bet kuriuo metu“, – teigė Seimo narys.
ELTA primena, kad trečiadienį Nacionalinio saugumo komisija (NSK) pristatė svarstanti daliai lietuvių drausti vykti į Rusiją ir Baltarusiją. Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovo Vilmanto Vitkausko teigimu, komisija sieks praplėsti teisinį reglamentavimą, pritaikant ribojimą išvykti į Rusiją ir Baltarusiją ne tik valstybės tarnautojams, pareigūnams ir kariams, bet ir kitiems asmenims, dirbantiems su slapta informacija.
