Išryškėja grubios sisteminės problemos
Kaip pastebėjo „Transparency International“ Lietuvos biuro vadovas Sergejus Muravjovas, parlamentinių išlaidų skandalas atskleidžia aiškias sistemines problemas.
„Šita istorija eilinį sykį parodo, kas yra negerai su mūsų taisyklių rašymu ir kaip mes prieiname prie tvarkų, kaip užkertame kelią galimam piktnaudžiavimui. Pastaruoju metu, tai kartoju nuolatos. Tikiuosi, kad kažkuriuo metu ši žinutė prisibels iki mūsų valdančiųjų politikų, valstybės tarnautojų, nes gal nebereikia daryti tvarkų ir priiminėti sprendimų, kuriais labai lengva pasinaudoti ir, kurie duoda galimybę pačiam nuspręsti, ko tu nori“, – teigė jis.
Anot pašnekovo, tai, kad Seimo nariai turi būti aprūpinti reikalingomis darbo priemonėmis – aišku ir suprantama, tačiau ši istorija išryškina visai kitokias detales.
„Man yra keista kalbėti vien apie tai, kad Seimo nariui arba jo padėjėjams reikia įrangos, kad jie galėtų skaityti, priėminėti sprendimus, įsitraukti į pokalbį su rinkėjais. Čia yra elementari kasdienio veikimo higiena ir kalbame ne apie tai – kalbame apie tai, ko reikia. Tada man nėra aišku, kodėl mes prieš keletą metų nusprendėme, kad patys Seimo nariai turi spręsti, ko jiems reikia. Kodėl, pavyzdžiui, mes negalėjome susitarti, kad yra kažkokios tai lubos?“, – kėlė klausimą S. Muravjovas.
Jo manymu, sveikas protas ir Seimo narių etika – nebūtinai veikia, tad šioje vietoje yra reikalingos aiškios ir visiems suprantamos taisyklės.
„Jūs patys puikiai žinote, kad žmonės patys dažnai nusprendžia, kas yra gerai ir kas yra blogai, ir kartais net ieško pasiteisinimų, ir paaiškinimų, kodėl reikėtų pasielgti taip, o ne kitaip. Dažniausiai, reikia pusvalandžio arba valandos, kad sugalvotum tą istoriją. Čia yra elementari psichologija, elgsenos mokslai ir aš labai norėčiau, kad mes šiek tiek daugiau dėmesio skirtume būtent tam pokalbiui: kaip padaryti taip, kad mūsų valstybės tarnautojai, politikai, vis dėlto, žinotų, kokios yra taisyklės, kad jie veiktų pagal tas taisykles?“, – kalbėjo S. Muravjovas.
Aptarė galimus problemos sprendimo būdus
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis atkreipė dėmesį į tai, kad apie tokias problemas, kurios šiandien iškyla į paviršių, diskutuojama jau nebe pirmą kartą, tad akivaizdu, kad tam tikri sprendimai privalo būti priimti.
„Manyčiau, kad Šimonytė pasiūlė patį geriausią variantą – pridėti visą šitą sumą prie Seimo nario algos ir jo valioje leisti tuos pinigus: ar pragerti, ar kompiuteriui, ar dar kur. Kitais atvejais, mes pastoviai diskutuosime, pastoviai kaltinsime juos, o jie pastoviai aiškins, kodėl jiems to reikia, kartais juokingais, kartais rimtai, o iš to, aišku, gausis įdomios laidos, bet naudos visuomenei – jokios“, – teigė L. Bielinis.
Tiesa, S. Muravjovas į šį pasiūlymą teigė žvelgiantis kiek skeptiškai.
„Man regis, kad čia ne vien pinigų klausimas. Čia, iš principo, kalbame apie tai, ar pasikliaujame politikais, kurie išrinkti į Seimą, ar ne? Ar manome, kad jie gali priimti protingus sprendimus, ar ne? Aš suprantu, kad politikai mano, kad juos išrinks ir vėl, naudos jie tą kompiuterį ir vėliau, kad jie bus sąrašo priekyje. Yra daug skirtingų paaiškinimų, nes mes suteikiame tokią galimybę. Aš labai norėčiau, kad ši istorija padėtų mums suprasti, ar mes teisingai suvaldome rizikas, ar mūsų prevencija tinkamai veikia. Mano žinutė yra tokia, kad ji neveikia tinkamai“, – teigė jis.
Savo įžvalgomis apie Ingridos Šimonytės išsakytus pasiūlymus pasidalijo ir Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
„Teoriškai, tą būtų galima suderinti su Konstitucija, paliekant labai nedidelį parlamentinių lėšų krepšelį telefonui ar dar kažkam, o visą kitą perkeliant į kitą dalį, tik aš esu šiek tiek skeptiškas, kad taip lengvai Seime susirinks balsai. Aš jau šiek tiek juokavau, kad Seimo sandėlio trauka ir visų ten kitų dalykų trauka yra tokia didelė, o šio sprendimo kaštai prieš visuomenę – taip pat yra tam tikri. Tai reikštų, kad Seimo narių atlyginimas dar labiau didėja ir tai ne visiems žmonėms, ne visiems politikams Seime priimtina, lengvai paaiškinama ir panašiai“, – pastebėjo jis.
Viceministras taip pat atskleidė, apie kokias sumas čia yra kalbama.
„Kiekvienas Seimo narys parlamentinei veiklai gauna 0,8 nuo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio Lietuvoje. Grubiai tariant, čia yra kažkur 1,5 tūkstančio šiuo metu“, – teigė V. Mitalas.
Jis teigė tikintis, kad Ingridos Šimonytės išsakytas pasiūlymas kažkada gali būti įtvirtintas.
„Aš manau, kad ilgame laikotarpyje link to mes eisime, nes negali būti taip, kaip yra dabar. Arba tada labai sugriežtiname, arba nueiname į aiškumo pusę. Kol to nėra padaryta – mūsų frakcija jau savo iniciatyva braukia brūkšnį ir nuo šio ketvirčio visas savo tas lėšas, kas ir kiek jų panaudojo, dėsime į partijos svetainę. Visi galės matyti, visus čekiukus išsinagrinėti. Skaidrumas yra atsakymas. Kada yra skaidrumas ir aiškumas iš anksto – tada, kaip taisyklė, mažiau klausimų kyla visiems“, – teigė V. Mitalas.
Mano, kad lėšų Seimo nariams pakanka
Pasigirsta ir siūlymai, kad visa tai, kas yra perkama Seimo nario darbui, liktų valstybės turtu ir neatitektų Seimo nariui. Tokį variantą pakomentavo Seimo vicepirmininkas.
„Gal tai būtų sprendimas, padedantis Seimo nariams, kurie yra linkę piktnaudžiauti šiomis lėšomis ir leistų racionaliau paskaičiuoti, ką jie perka ir nuomojasi, bet tai būtų papildomas galvos skausmas Seimo kanceliarijai, nes, jeigu kas pasidomėtų ir su kamera žurnalistai pavaikščiotų, tai jie pamatytų, kad tas IT ūkis, kuriame visi gyvena – tikrai yra ne tik, kad nepakankamo našumo lygio, bet kai kada ir saugumo lygio. Nėra jis labai geras, tad, kai čia dar užverstų visų tų papildomų kompiuterių – būtų Seimo kanceliarijai sudėtinga“, – pastebėjo V. Mitalas.
Vis dėlto, pats tokio pasiūlymo principas, kaip teigė V. Mitalas, yra aiškus.
„Čia kaip buvo ir su tais automobiliais istorija, kada buvo įsigudrinimas ne tik nuoma, bet ir išperkamoji nuoma, kažkoks ten išsimokėjimas ir panašiai, o tada likdavo tas automobilis Seimo nario turtu. Tas piktnaudžiavimas buvo gajus. Jeigu nebeliktų tokios galimybės – tai tikrai spręstų dalį problemų“, – teigė jis.
Pašnekovas taip pat paaiškino, kur keliauja pinigai, kurių Seimo nariai nepanaudoja apskritai.
„Jie lieka Seimo kanceliarijoje ir po to, jeigu Seimo kanceliarija jų nepanaudoja, natūralu, kad jie grįžta į valstybės biudžetą. Panagrinėjus viešas suvestines, tikrai mes matome, kad tų Seimo narių, kurie neišleidžia maksimalių sumų, yra labai nemažai. Tame tarpe esu ir aš. Esu vienas iš tų, kurie to skaitliuko viršaus niekada neprisuka“, – pasakojo V. Mitalas.
Jis pasidalijo, kodėl, jo manymu, taip nutinka, kad vieniems Seimo nariams lėšų reikia daugiau, o kitiems – visai minimaliai.
„Man atrodo, kad tų lėšų pakanka. Aišku, yra skirtingi ketvirčiai, būna skirtingos išlaidos, kada kokią veiklos ataskaitą reikia parengti ar atsispausdinti. Tada tos išlaidos išauga, bet, jeigu tu stropiai naudoji savo kompiuterinę, mobilią techniką, nieko daugiau neperki, nesinuomoji, ko nereikia – tikrai tų pinigų pakanka“, – teigė Seimo vicepirmininkas.
Būtina padaryti tam tikrus dalykus
Kaip teigė „Transparency International“ Lietuvos biuro vadovas S. Muravjovas, sprendžiant parlamentinių lėšų švaistymo problemą – svarbu padaryti du dalykus.
„Pirma – tiesiog susitarti, kad kartas nuo karto verta pasitarti ir skirti dėmesio tokiam pokalbiui, bent jau vieną kartą per metus. Tai gali būti pokalbis su ta pačia kanceliarija, kuri galėtų partijų atstovams pristatyti, paaiškinti, kas, kada ir kaip vyksta, kad jie tiesiog geriau suprastų tam tikras tendencijas. Galiu pasiūlyti vieną esminį dalyką – negriežtinkime, bet bent jau pradėkime nuo gairių, nes taip – galima didinti algas, galima dar kitais būdais spręsti šį klausimą, bet, kaip matome, Seimo nariams galbūt praverstų tiesiog elementarios gairės apie tai, kokių pajėgumų kompiuterių reikia, kokio telefono reikia, kad jis galėtų atlikti esmines, pagrindines funkcijas“, – teigė pašnekovas.
Anot jo, tokios rekomendacijos atlieptų daugelio žmonių poreikį ir padėtų tam tikrose paieškose.
„Aš kalbu apie tokio pobūdžio prevenciją, kur žmonės viduje jau seniai matė ir žinojo, kas ir ką perka, ir galėjo išeiti su šiuo pasiūlymu jau anksčiau“, – teigė S. Muravjovas.
Pašnekovo išsakytai nuomonei pritarė ir prof. L. Bielinis.
„Jis gerai pakalbėjo ir čia nebloga mintis, bet aš norėčiau dar pratęsti pono Mitalo pranešimą apie tai, kad jų frakcija pateiks visus čekiukus. Galbūt galima įvesti štai tokią taisyklę – Seimo narys perka, eikvoja pinigus per visą savo kadenciją, o kadencijos pabaigoje jis turi motyvuotai paaiškinti, kaip jis išleido visus tuos pinigus. Ten, kur išleisti pinigai nemotyvuotai, tarkime, galingas kompiuteris memuarams rašyti, kada memuarams užtenka pačio paprasčiausio kompiuterio – jis turi kompensuoti tas išlaidas, tai yra grąžinti pinigus“, – savo pasiūlymą išsakė jis.
Yra griežta kontrolė, tačiau išradingiausieji – vis tiek praslysta
Situaciją ir matomas kolegų išlaidas įvertino ir Seimo narys Vytautas Bakas.
„Bet kurioje pasaulio demokratinėje šalyje, ar tai būtų Nacionalinis parlamentas, ar Europos Parlamentas, ar ministerijos, ar ministrai, ar prezidentai – jiems yra skiriama tam tikra išlaidų dalis, skirta veiklai, reprezentacijai. Tai yra normalu ir nieko naujo. Aš manau ir sunkiai įsivaizduoju, kad mes sunkiai galėtume to atsisakyti, nes, akivaizdu, kad, kada yra renginiai, kada reikia vykti pas rinkėjus, kada reikia dalyvauti šventėse, galų gale, kada reikia dalyvauti tarptautiniuose susitikimuose ir vykstama į įvairias tarptautines konferencijas ar parlamentines asamblėjas, ar vyksta susitikimai su ambasadoriais – kažką rankose tu turi, tai yra svarbu ir tam tikros kultūros dalis“, – kalbėjo jis.
Vis dėlto, pašnekovo manymu, problema yra tai, kaip turimos lėšos yra panaudojamos.
„Aš, aišku, buvau šiek tiek nustebęs dėl tų paviešintų devyniolikos, nes Seime, skirtingai nuo savivaldos, yra itin griežta parlamentinių išlaidų kontrolė. Yra du lygiai: buhalterija kontroliuoja ir etikos komisija“, – atkreipė dėmesį V. Bakas.
Jis teigė, kad svarbu paaiškinti Seimo nariams, kam ir kaip turi būti išleidžiami šie pinigai, esą tam tikri pirkinių pavyzdžiai – keistai stebinantys.
„Turime suprasti, kam tos lėšos skirtos. Jeigu tai yra asmeniniai dalykai, tai tu nusiperki asmeninį kompiuterį. Aš irgi turiu tris vaikus ir jie mėgsta žaisti žaidimus, bet kažkaip man minties tokios nekilo“, – pripažino V. Bakas.
Pašnekovas išsakė, kas jį patį visoje šioje situacijoje nustebino labiausiai.
„Kontrolė – ji, iš tikrųjų, egzistuoja. Aš pats tą matau, pats atsiskaitinėju tiek mūsų finansų padaliniui, tiek etikos komisijai, tad yra klausimas – kaip taip nesuveikė sistema? Aš turėjau porą atvejų, kada man reikėjo rašyti pasiaiškinimus, kodėl aš, tarkime, perku puokštę gėlių per kokią nors mokytojų dienos šventę. Teko rodyti darbotvarkę, įrodinėti dėl puokštės gėlių, o, kada yra tokie brangūs pirkiniai, kaip kompiuteriai arba diskotekų įranga – man atrodo, šioje vietoje turėtų suveikti sistema“, – teigė jis.
Tokiose situacijose galimybes sukuria vertybių nebuvimas
Situaciją įvertino ir specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Linas Pernavas. Tiesa, jis pasidalijo iš dalies optimistiškomis idėjomis.
„Aš nesakyčiau, kad kažko trūksta ir netgi nepieščiau visko tokiomis juodomis spalvomis. Tai yra pirminis viešumo etapas, kuris tikrai gali skaudėti ir visuomenei, be abejo, gali susidaryti įspūdis, kad viskas yra blogai ir nesąžiningumo daugėja, bet, kad gydytume žaizdas – turime išsivalyti, o išlaidų viešinimas – tam padeda“, – teigė pašnekovas.
Pasak jo, spręsdami šią problemą – galime parodyti savo vertybinį stuburą.
„Vienas iš pagrindinių dalykų yra viešumas, o būtent tas dabar ir vyksta. Antras dalykas, kuris yra svarbus, kad mes galėtume matyti ir analizuoti – atviri duomenys. Čia reikia pripažinti, kad mūsų valstybė vis dar stagnuoja su duomenų atvėrimu. Tas padėtų stebėti ne tik išlaidų, bet ir didesnių lėšų, ir naudos gavėjų duomenis“, – teigė L. Pernavas.
Jis išsakė, kaip, jo manymu, visa tai turėtų atrodyti.
„Iš esmės, mes turėtume susitarti dėl tam tikrų principų. Jeigu mes susitarsime, kad duomenys yra atviri – kaip tą padaryti, mes visada būdų rasime, bet būtina susitarti dėl pagrindinių principų, tokių, kaip sąžiningumas, pagarba, pasitikėjimas, nes tų vertybių nebuvimas – jis, tam tikra prasme, sudaro sąlygas atsirasti tam, kas dabar yra“, – teigė L. Pernavas.
Visą pokalbį rasite Žinių radijo portale:
