Sausio 15 dieną K. Bartoševičius išvyko dalyvauti konferencijoje „Ateities kongresas 2023“ Čilės sostinėje Santjage. Čia K. Bartoševičius praleido savaitę. Po šios komandiruotės, finansuotos iš Seimo kanceliarijos, jis turėjo suplanuotą kelionę į Indiją, kur, kartu su kitais parlamentarais, būtų dalyvavęs projekto „Demokratijos tinklo programa“ darbotvarkėje.
Sausio 20 dieną, penktadienį, generalinė prokurorė Nida Grunskienė informuoja Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę apie tai, kad parlamentui teks šaukti neeilinę Seimo sesiją dėl vieno parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo.
Sausio 20 dienos vakarą, apie 20 valandą, būdamas Čilėje K. Bartoševičius Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pateikė pareiškimą dėl Seimo nario mandato atsisakymo.
Sausio 23 dieną, pirmadienį priešpiet žinia, kad K. Bartoševičius atsisako Seimo nario mandato „dėl asmeninių priežasčių“, pranešama ir visuomenei.
„Dėkojam už bendrą darbą Seime, linkim sėkmės ir laukiame kito frakcijos kolegos esančio sąraše – Viliaus Semeškos“, – BNS tada situaciją komentavo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė.
Tą pačią sausio 23 dienos popietę Generalinė prokuratūra išplatina pranešimą, kuriuo generalinė prokurorė N. Grunskienė kreipėsi į Seimo Pirmininkę V. Čmilytę–Nielsen dėl Seimo nario K. Bartoševičiaus.
N. Grunskienė tada informavo apie 2022 m. lapkričio 15 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje.
Baudžiamojo kodekso 150 str. 3 d. ir 4 d. numatyta atsakomybė už nepilnamečių ir mažamečių seksualinį prievartavimą. Tai reiškia, kad parlamentaras įtariamas prievarta santykiavęs su jaunesniu nei 14 metų vaiku. Už tai gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 3 iki 13 metų.
Dėl „asmeninių priežasčių“ mandato atsisakęs K. Bartoševičius po Generalinės prokuratūros prašymo tvirtino, jog tai, kad buvo kreiptasi dėl neliečiamybės panaikinimo, jam yra naujiena. Jis taip pat tvirtino, kad mandato atsisako ne dėl pradėto tyrimo.
„Tiesą pasakius, aš nieko nežinau“, – sakė K. Bartoševičius.
TS–LKD frakcijos Seime seniūnė R. Morkūnaitė–Mikulėnienė po Generalinės prokuratūros pranešimo pirmadienį teigė, jog yra šokiruota.
„Esu šokiruota, manau, visi, – pirmadienį Seime žurnalistams komentavo politikė. – Teisėsauga, matyt, išsiaiškins.“
R. Morkūnaitė–Mikulėnienė teigė, jog K. Bartoševičius apie savo sprendimą pasitraukti iš Seimo informavo prieš savaitgalį, esą tikino, kad tai daro dėl asmeninių priežasčių. Apie jokius įtarimus, pasak jos, jis neužsiminė.
Sausio 23–osios dienos, pirmadienio popietę Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen surengė spaudos konferenciją.
Žurnalistų Seime pirmadienį kalbinta V. Čmilytė–Nielsen teigė, jog generalinės prokurorės kreipimosi dėl Seimo nario neliečiamybės panaikinimo sulaukė pirmadienį ryte – iš pradžių jis esą buvo nuasmenintas. Vėliau Seimo pirmininkė tikino gavusi antrąjį, patikslinantį kreipimąsi jau su asmens duomenimis.
V. Čmilytė–Nielsen teigė, jog pirmadienį su K. Bartoševičiumi nebendravo.
Ir žiniasklaidai nesakė, kad dar sausio 20 dieną žinojo apie Generalinės prokuratūros atliekamą tyrimą.
Sausio 24 dieną, antradienį, VRK K. Bartoševičiaus prašymą naikinti jo Seimo nario mandatą tenkino vienbalsiai.
Tos pačios sausio 24 dienos popietę į situaciją sureagavo ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Ji naujienų agentūrai BNS teigia nieko nežinojusi apie tyrimą dėl galimo seksualinio prievartavimo prieš nepilnamečius, siejamą su Seimo nario mandato atsisakiusiu K. Bartoševičiumi.
Sausio 25 dieną opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis žiniasklaidai jau sakė, kad informaciją K. Bartoševičiui galėjo perduoti TS–LKD vadovybė ar ministrė pirmininkė.
Sausio 26 dieną TS–LKD sušaukė partijos prezidiumo posėdį, po kurio konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis partijos vardu išreiškė užuojautą visoms bet kokios formos smurto aukoms ir atsiprašė dėl situacijos.
G. Landsbergis taip pat atmetė opozicionierių keliamas versijas, kad partijos ar frakcijos vadovybė turėjo žinių apie galimus įtarimus K. Bartoševičiui ir tas žinias perdavė.
Sausio 30 dieną, praėjusį pirmadienį, opozicijai pradėjus kalbėti apie tyrimą Seime, aiškinantis aplinkybes, Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen žiniasklaidai sakė skeptiškai vertinanti Seimo opozicijos atstovų siūlymą steigti laikinąją tyrimo komisiją.
„Mano požiūriu, visi klausimai jau yra atsakyti, bet suprantu, kad dabar yra rinkiminis laikotarpis, kad opozicija griebiasi kiekvieno kabliuko ir kad tokių iniciatyvų arba bent jau kalbų apie jas, matyt, bus“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė–Nielsen.
Ji pažymėjo, kad dėl savo veiksmų teisėtumo neabejoja.
„Aš dėl savo veiksmų esu užtikrinta, taip“, – tvirtino parlamento vadovė.
Sausio 31 dieną prezidentas Gitanas Nausėda tikino, kad jam „sunku suprasti“ tam tikras buvusio Seimo nario K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš politikos aplinkybes.
Pasak jo, kyla klausimų, kodėl buvęs parlamentaras atsisakė mandato būdamas vienoje komandiruotėje Čilėje ir planuodamas kitą vizitą į Indiją. Be to, tęsė šalies vadovas, keistai atrodo ir paaiškinimai, kad K. Bartoševičiaus sprendimas pasitraukti iš Seimo buvo brandintas jau seniai.
Vasario 1 dieną, praėjusį trečiadienį, Generalinė prokuratūra K. Bartoševičiui pareiškė įtarimus dėl nepilnamečių ir mažamečių seksualinio prievartavimo ir jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimo. Buvęs Seimo narys buvo apklaustas, jam paskirtos kardomosios priemonės.
Tą pačią vasario 1 dieną opozicija sutaria, kad jei teisėsauga neparodys iniciatyvos, tirs informacijos nutekinimą K. Bartoševičiui patys.
Vasario 1 dienos popietę Generalinėje prokuratūroje surengtoje spaudos konferencijoje generalinė prokurorė N. Grunskienė atskleidžia, kad sausio 20 dieną, penktadienį jį kreipėsi į Seimo pirmininkę.
„Kreipiausi į Seimo pirmininkę, turėdama tikslą išsiaiškinti, ar Seimas ketina sušaukti neeilinę Seimo sesiją. Kadangi Seimas į sesiją turėjo rinktis tik kovo 10 dieną, tai gana ilgas laikas, vykstantis ikiteisminis tyrimas negalėjo tiek laukti“, – tada sakė ji.
„Seimo pirmininkė mane informavo, kad neketina sušaukti neeilinės sesijos, todėl informavau, kad raštu kreipsiuosi, jog ji būtų sušaukta, nes ketinu kreiptis į Seimą ir paprašyti panaikinti vieno Seimo nario neliečiamybę, tačiau nei pavardė, nei partija, kuriai priklauso Seimo narys, įvardinta nebuvo.
Seimo pirmininkė mane patikino, kad gavusi raštą ji sušauks neeilinę sesiją, tačiau tai neįvyks greitai, geriausiu atveju po vasario 1 dienos, nes Seimo nariai išvykę, bendrauja su rinkėjais. Pirmadienį raštas iškeliavo – buvo paprašyta sušaukti neeilinę Seimo sesiją“, – vasario 1 dieną sakė generalinė prokurorė.
Kalbėdama apie tai, ar informacija apie tyrimą galėjo nutekėti, N. Grunskienė sakė, kad to negali nei patvirtinti, nei paneigti.
„Aplinkybes jūs žinote, o išvadas, norėtume, kad pasidarytumėte patys“, – sakė ji.
Vasario 2 dieną, Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen susitikime su žiniasklaida kartojo, jog jau viešai yra pasakiusi susitikimo su generaline prokurore aplinkybes. Bet tada ir paaiškėjo, jog su generaline prokurore sausio 20 dieną jos buvo susitikusios gyvai.
„Generalinė prokurorė irgi jau yra pasakiusi viešai, kad ta informacija, kuria su manimi ji pasidalino penktadienį, ji buvo nuasmeninta. Man nebuvo pasakytas nei Seimo nario vardas, nei pavardė, nei partija, kuriai priklauso“, – tikino Seimo pirmininkė.
Ji teigė, jog su generaline prokurore Nida Grunskienė buvo susitikusi gyvai. Ir informacijos apie tai niekam neperdavė.
„Ne, neperdaviau, tą jau esu sakiusi“, – kartojo V. Čmilytė–Nielsen.
Šis susitikimas nebuvo nurodytas nei Seimo pirmininkės, nei generalinės prokurorės darbotvarkėse.
Paklausta apie sutapimus K. Bartoševičiaus mandato atsisakymo istorijoje, Seimo vadovė tikino, jog šis klausimas turėtų būti adresuotas ne jai.
„Kaip jau sakiau, turėjau nuasmenintą informaciją. Tai buvo pirmoje dienos pusėje.
Tai buvo įprasta darbinė diena, jokių netradicinių susitikimų, pokalbių aš neturėjau“, – apie susitikimą sakė Seimo vadovė.
Kad ikiteisminiame tyrime figūruoja būtent K. Bartoševičius, ji sužinojo sausio 23 dieną. Kai generalinė prokurorė atsiuntė patikslintą raštą su pavarde.
„Berods pora minučių iki tol išėjo pranešimas spaudai, kur viešai įvardinta Seimo narį“, – sakė V. Čmilytė–Nielsen.
Tada paklausta, kodėl nesakė apie susitikimą su generaline prokurore N. Grunskiene penktadienį, Seimo vadovė teigė, jog toks klausimas nebuvo užduotas.
„Nebuvo tokio klausimo“, – tikino ji.
Generalinė prokurorė N. Grunskienė taip pat tą dieną teigė, jog minėtame pokalbyje su parlamento vadove Seimo nario pavardė nebuvo įvardinta.
„Nei asmuo, nei partija, kuriai priklauso tas Seimo narys“, – kalbėjo Generalinė prokurorė.
Vasario 2 dieną opozicija pareiškė renkanti parašus neeilinei parlamento sesijai.
Vasario 6 dieną jie buvo surinkti. Neeilinė Seimo sesija vyks vasario 9 dieną – ketvirtadienį.
Vasario 7 dieną generalinė prokurorė N. Grunskienė Seime teigė, jog kol kas nėra sprendimo dėl to, ar reikėtų aiškintis, kaip K. Bartoševičiui galimai nutekėjo informacija apie jo atžvilgiu pradėtą ikiteisminį tyrimą. Sprendimą dėl tyrimo būtinybės, pasak jos, turi priimti prokuroras.
Tą pačią vasario 7 dieną Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen susitikime su žiniasklaida atskleidė dar daugiau detalių apie sausio 20 dieną. Seimo vadovė patvirtino, jog tą dieną buvo susitikusi su premjere I. Šimonyte.
„Taip, aš turėjau susitikimą su Ingrida Šimonyte. Po to, kai man buvo pateikta nuasmeninta informacija“, – sakė ji ir patikino, kad gauta informacija su premjere nepasidalijo.
„Tą dieną visi susitikimai buvo iš anksto planuoti ir įprasti“, – pabrėžė V. Čmilytė–Nielsen.
Šis susitikimas nebuvo paminėtas nei I. Šimonytės, nei V. Čmilytės–Nielsen oficialioje darbotvarkėje.
Seimo pirmininkė taip pat patikino, kad su ja ikiteisminio tyrimo medžiaga nebuvo pasidalinta.
„Man buvo pateikta nuasmeninta informacija, todėl natūralu, kad iš mano kabineto negalėjo nutekėti tai, ko aš nežinojau. Man nebuvo įvardytas Seimo nario vardas ar pavardė, man buvo pateikta nuasmeninta informacija. Generalinė prokurorė tai ne kartą patvirtino, tą patvirtinu ir aš“, – dėstė V. Čmilytė–Nielsen.
„Man nebuvo įvardyti konkretūs Baudžiamojo kodekso straipsniai, man buvo pateikta nuasmeninta informacija. Taigi, ikiteisminio tyrimo medžiagos man nebuvo pateikta. (…) Įtariamas sunkiais nusikaltimais“, – kartojo politikė.
Tačiau antradienį Seime generalinė prokurorė N. Grunskienė kalbėjo kiek kitaip.
„Sausio 20 dieną susitikime su Seimo pirmininke nei pavardė, nei kokiai frakcijai ar partijai šis asmuo priklauso įvardyta nebuvo. Buvo nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas ir [buvo nurodyta] pagal kokius Baudžiamojo kodekso straipsnius“, – žurnalistams po posėdžio su Seimo darbiečiais antradienį komentavo generalinė prokurorė.
Tą pačią vasario 7 dieną premjerė I. Šimonytė pareiškė, kad apie ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja dabar jau buvęs frakcijos kolega K. Bartoševičius, bei apie norą jam pareikšti įtarimus sužinojo sausio 23 dieną, tai yra tada, kai generalinė prokurorė dėl jo neliečiamybės panaikinimo kreipėsi į Seimą.
„Galiu patvirtinti, kad jokios informacijos apie Kristijoną Bartoševičių Seimo pirmininkė man minimo susitikimo metu neperdavė“, – antradienį teigė I. Šimonytė, kurios komentarą naujienų agentūrai ELTA perdavė jos biuro vadovė Ieva Skarelytė.
Vasario 7 dienos vakarą naujienų portalas lrytas.lt paskelbė, kad sausio 20 dieną į Čilę K. Bartoševičiui skambino TS–LKD frakcijos Seime seniūnė R. Morkūnaitė–Mikulėnienė.
„Taip, aš jam skambinau, sulaukusi tam tikrų indikacijų, jog turėčiau jam paskambinti“, – portalui lrytas.lt pripažino R.Morkūnaitė–Mikulėnienė.
Konservatorė neatskleidė, ar tai buvo paties K.Bartoševičiaus pageidavimas su juo susisiekti, ar kažkokios kitos indikacijos.
„Gavau žinutę messengeriu“, – nenoriai kalbėjo parlamentarė. Jos teigimu, su Čilėje esančiu K.Bartoševičiumi telefonu ji bendravo dieną.
Vasario 8 dieną R. Morkūnaitė–Mikulėnienė informaciją apie sausio 20 dienos skambutį tikslino.
„Keletas patikslinimų dėl viešumoje pasirodžiusių ir klaidingai interpretuotų mano teiginių. Penktadienį K. Bartoševičius žinute informavo, kad traukiasi iš Seimo. Tą pačią dieną paskambinau paklausti ar tai galutinis apsisprendimas, nes tokių ketinimų buvo ne vienas jau anksčiau.
Tuo metu apie teisėsaugos įtarimus dar nebuvo žinoma. Apie juos sužinojau pirmadienį, kuomet gavau skambutį iš medijos su prašymu pakomentuoti“, – feisbuke trečiadienį rašė R. Morkūnaitė–Mikulėnienė.
Popietę ji dar patikslino detales apie šį pokalbį.
„Penktadienį jis mane informavo žinute, tada aš apie 14 val. jam paskambinau, paklausdama, ar tikrai jis laikosi tokios pozicijos“, – trečiadienį Seime sakė politikė.
Žinutę parodyti viešai ji atsisakė, motyvuodama, kad ji buvo gauta asmeninėje susirašinėjimo programėlėje. Po to ji patikslino, kad su K. Bartoševičiumi susirašinėjo „Signal“ programėlėje, o žinutės – neišliko.
„Aš gavau impulsą iš jo pusės – kuo jis į mane kreipėsi, tuo aš ir atsakiau. Normali praktika, manau, kad normali. Nesidomėjau, kaip kiti kolegos veda savo pokalbius“, – aiškino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Politikė sakė neįsiminusi tikslios gautos žinutės pažodžiui.
Po to, pasak Seimo narės, ji žinią perdavė premjerei premjerei I. Šimonytei. „Aš ją informavau telefonu, o vėliau mes turėjome susitikimą, vakarinį formatą, kuris buvo suplanuotas iš anksčiau. Rutiniškai kartas nuo karto būna tokie vakarienės formato (susitikimai)“, – paaiškino frakcijos seniūnė.
Minėtame susitikime sausio 20 dienos vakarą dalyvavo ir partijos pirmininkas G. Landsbergis, bei pirmininko pavaduotojas Jonas Survila.
Vasario 9 dieną, ketvirtadienio vidudienį Seime prasidės neeilinė sesija, kurioje į opozicijos užduotus klausimus atsakys tiek Seimo pirmininkė V. Čmilytė–Nielsen, tiek ir generalinė prokurorė N. Grunskienė.
Bartoševičiaus veikla
Per beveik 33 nepriklausomybės metus dar neregėto Lietuvos politikoje skandalo centre atsidūręs buvęs komikas, kelių šalies gimnazijų ekonomikos mokytojas ir chorų sąjungos tarybos narys K. Bartoševičius atsisakė Seimo nario mandato. Parlamente jis priklausė konservatorių frakcijai. Politikas nebuvo plačiai matomas viešojoje erdvėje, nors į komandiruotes keliaudavo nemažai.
Sausio 15–22 d. politikas dalyvavo konferencijoje „Ateities kongresas 2023“ Čilės sostinėje Santjage.
Čia K. Bartoševičius praleido savaitę. Po šios komandiruotės, finansuotos iš Seimo kanceliarijos, jis turėjo suplanuotą kelionę į Indiją, kur, kartu su kitais parlamentarais, būtų dalyvavęs projekto „Demokratijos tinklo programa“ darbotvarkėje.
Tiesa, į Delį K. Bartoševičius jau nebeišvyko, nes antradienį, sausio 24 d. Vyriausioji rinkimų komisija panaikino jo Seimo nario mandatą.
Kiek anksčiau – praėjusių metų spalio 16–20 dienomis tuometis Seimo narys vyko į Berlyną, kur dalyvavo Europos Parlamento technologijų vertinimo organizacijos konferencijoje „Lūžis visuomenėje – technologijų vertinimas kaip pagalba“, Europos Parlamento technologijų vertinimo organizacijos Tarybos posėdyje ir susitikimuose su Vokietijos valdžios atstovais. Dienpinigiai šios išvykos metu K. Bartoševičiui buvo mokėti iš TS–LKD frakcijai skirtų lėšų.
Rugpjūčio 24–28 d. jis dalyvavo renginyje „Europos politikos festivalis“ Mariageryje, Danijoje. Komandiruotė buvo apmokėta Seimo kanceliarijos, kaip ir dar viena kelionė į Daniją truputį anksčiau – gegužės 6 d.
Nepaisant to, konservatorių frakcijos narys buvo minimas ir tarp uoliausiai posėdžius lankiusių Seimo narių – jis dalyvavo 92,25 proc. Seimo rudens posėdžių.
K. Bartoševičius Seime dirbo Kultūros ir Ateities komitetuose, priklausė Priklausomybių prevencijos komisijai, per Seimo rinkimus gavo 2 941 pirmumo balsą.
Kuo užsiėmė iki Seimo?
Iki priesaikos parlamente K. Bartoševičius keliose Kauno gimnazijose dirbo ekonomikos mokytoju, Chorų sąjungos tarybos nariu, nuo 2011 iki 2020 m. dirbo vadybininku savo mamos įkurtame Vilniaus džiazo klube, penkis metus vedė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos radijo laidas.
K. Bartoševičius buvo žinomas kaip berniukų ir jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ steigėjas ir direktorius – juo buvęs Seimo narys dirbo 8–erius metus: nuo 2012–ųjų iki 2020–ųjų.
Itin plačiai visuomenėje K. Bartoševičius tapo atpažįstamas po to, kai pradėjo vesti humoro laidas „Dviračio žiniose“, kur net 10 metų vaidino stačiokišką bendrovės „Mėslita“ vadovą Saulių Pošką.
Aukštąjį išsilavinimą K. Bartoševičius įgyjo ISM ekonomikos ir vadybos universitete, kur baigė ekonomisto specialybę 2010–aisiais.
Į Seimą 2019 metais vilnietis K. Bartoševičius išrinktas pagal TS–LKD sąrašą, kuriame buvo įrašytas 98 numeriu. Rinkėjai jį išreitingavo per daugiau nei 50 pozicijų – iki 43 vietos.
