„Minėtas atvejis ir Vilčinskų šeimos atvejis rodo, kad siena su Baltarusija yra geriau saugoma nei siena su Rusija. Prezidentas kviečia ir ragina ieškoti būdų, kaip geriau apsaugoti sieną su Rusija“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė Segalovičienė.
Ji pažymėjo, kad mergaitės susigrąžinimo į Lietuvą procese šalies institucijos turi ir privalo daryti daugiau nei gali, ieškant sprendimo, kaip mergaitę kuo greičiau grąžinti į Lietuvą.
„Prezidentas stebi šią situaciją, bendraujame su institucijomis, žinome jų veiksmus ir tikimės geriausio. Žiūrime labai viltingai. Institucijų darbas privalo būti koordinuotas. Šita mergaitė yra Lietuvos vaikas ir valstybinės institucijos turi daryti tai, ką gali, daugiau, negu gali – imtis naujausios patirties iš užsienio šalių, partnerių, pasitelkti nevyriausybinį sektorių, mediatorių bendruomenę ir tikimės, kad tas bendravimas, koordinuotas veikimas dar duos teigiamų rezultatų“, – pabrėžė prezidento patarėja.
„Žiūrime viltingai. Stebime situaciją ir tikimės geriausio. (…) Laikas yra labai svarbus“, – pažymėjo I. Segalovičienė.
I. Segalovičienė: Lietuvoje trūksta prevencinių paslaugų
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad pastarasis atvejis ir anksčiau šią vasarą nuskambėjusi Vilčinskų šeimos istorija rodo, kad Lietuvos socialinės apsaugos sistemoje trūksta prevencinių paslaugų šeimoms. Anot jos, tai rodo tiek skyrybų šalyje skaičius, tiek vis daugiau tarp tėvų kylančių ginčų dėl vaikų kiekis.
„Šitie du atvejai kaip ir bendrai ginčų dėl vaikų skaičiaus augimas lyginant, pavyzdžiui, su 2020 ir 2021 metais, buvo praktiškai dvigubai daugiau ginčų dėl vaikų. Tai indikuoja ir uždega mums labai stiprią lemputę, kad šiandien Lietuvoje socialinės apsaugos sistemoje trūksta labai svarbaus elemento (…) – kalbu apie prevencines paslaugas“, – teigė I. Segalovičienė.
„Šiai dienai socialinės paslaugos orientuotos daugiau į pasekmių (…) sritį. Dabar įstatymuose įrašyta, kad yra tokios prevencinės paslaugos, kaip rūšis. Tačiau turime kalbėti apie to finansavimą, apie žmogiškuosius resursus, apie organizacines struktūras ir turėti labai aiškią valstybės poziciją“, – sakė prezidento patarėja.
Ji pažymi, kad prevencinės paslaugos apima pasirengimo tėvystei ir motinystei mokymo sistemą, pozityvios tėvystės mokymus, konstruktyvaus bendravimo tėvams vienas su kitu kursus.
ELTA primena, kad sekmadienį teisėsaugos institucijos gavo moters pranešimą apie tai, jog Kretingos rajone, Sausdravų kaime, vyras paėmė jos dukrą ir sutartu laiku jos negrąžino. Kiek vėliau paaiškėjo, kad vyras pagrobė savo mažametę, 2022 m. gimusią, dukrą ir bėgdamas kirto Rusijos sieną.
Pradėjus paiešką, nustatyta, kad tą pačią dieną, apie 13 val. 4 val. min., Šilutės rajone, Skirvytės upėje, vyras su dukra valtimi kirto Lietuvos–Rusijos valstybinę sieną ir buvo sulaikyti Rusijos teritorijoje.
Lietuvos pasieniečiai pastebėjo, kad Skirvytės upėje guminė valtis kirto Lietuvos ir Rusijos sieną ir įplaukė į meldus. Prie jų priplaukė Rusijos pareigūnų kateris. Anot Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovo Giedriaus Mišučio, pasieniečiai dar bandė žodžiu susisiekti su valtimi nuplaukiančiais asmenimis, tačiau jokio atsakymo negavo.
Lietuva pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl vaiko pagrobimo. Tuo metu VSAT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo, taip pat kreipėsi į Kaliningrado srities pasienio pareigūnus su prašymu kuo skubiau organizuoti susitikimą dėl kūdikio perdavimo ir grąžinimo motinai. Pasak Lietuvos pasieniečių, Rusijos pareigūnai pranešė, kad vaikas yra saugus, juo pasirūpinta, tačiau atsisakoma perduoti jį Lietuvai.
VSAT patikslino, kad Rusijos pasieniečiai nurodo nematantys pagrindo Lietuvai perduoti nei vyro, nei jo dukros.
