„Kartais atrodo, kad yra labai daug socialinio nihilizmo. Ir tokia kalbėsena man panašu į socialinį nihilizmą. Lietuva šiandien susiduria su demografine krize, suminis gimstamumas yra labai mažas, vaiko pinigus padidinome tik 16 eurų, švietimo paslaugų neužtikriname, sveikatos klausimuose irgi yra problemų ir negana to, mes nesinaudojame galimybe mokesčių sistemą padaryti teisingesnę ir į įvesti PNPD šeimoms “, – laidoje „ELTA kampas“ kalbėjo I. Segalovičienė.
„Prezidentas turi įstatymų iniciatyvos teisę, pasirašo įstatymus, kiekvienas dirba savo darbą. Vyriausybės ir Biudžeto ir finansų komiteto pareiga yra biudžetą dėlioti. Pajamų apologetai sako „duokit pajamų“, o patys pajamų, apart solidarumo mokesčio, nepasiūlė ant stalo ir nesugeneravo per visą kadenciją“, – pažymėjo ji.
Prezidentūra siūlo iš pensijų fondų leisti išsiimti ketvirtadalį lėšų – pabrėžia žmonių racionalumą
Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlo Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimus, tarp kurių ir galimybę numatyti pensijų kaupimo dalyviui teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę ne didesnę kaip 25 proc. sukaupto turto dydžio išmoką. I. Segalovičienė tvirtina, kad žmonės yra racionalūs ir supranta, kaip ir kada būtų galima pasinaudoti tokia galimybe.
„Labai svarbus momentas yra tas, kad žmonės yra racionalūs ir tikrai supranta, kad kuo vėliau pasinaudosi šia galimybe, tuo vėliau galėsi, esant reikalui, didesnę sumą pasiimti arba jos išvis nepasiimti ir pasilikti pensiniam amžiui“, – sakė prezidento patarėja.
„Jeigu prieš Seimo rinkimus, turint omenyje patį rinkiminį laikotarpį, nebus iniciatyvų ir žmonės nematys, kad ji (pensijų kaupimo sistema – ELTA) yra taisoma ir nebus rezultato, tikrai gali sistema patirti fiasko ir gali susidaryti galimybė siūlyti net estišką modelį“, – akcentavo ji.
Prezidento siūlymai ir KT išvada vieni kitiems neprieštarauja
Nors valdantieji tvirtina, kad prieš teikiant siūlymus dėl pensijų kaupimo reikėtų palaukti Konstitucinio teismo (KT) išvados apie kaupimo sistemą, bet prezidento patarėja tikino, jog šalies vadovo siūlymai ir būsima KT išvada vieni kitiems neprieštarauja.
„Konstitucinis teismas nagrinėja du pagrindinius dalykus, tai išėjimą iš sistemos, nutraukimą ir pensiniame amžiuje išmokų dalį, nes yra daug diskusijų dėl anuitetų dalies. Prezidento siūlymai ir KT išvada vieni kitiems neprieštarauja“, – tvirtino I. Segalovičienė.
„Ką reiškia laukti KT nutarimo, galima po to, kai jau nutars ir bus išvada, koreguoti. Mokesčių reformos kaip ilgai užtruko diskusijos, kaip ilgai reformos eina, kai kurios reformos net nepasirodo, todėl nėra pagrindo matyti, kad po KT sprendimo iš karto per kelis mėnesius ir bus sugeneruota visa pertvarka ir t.t. Tai yra rizikinga, atsižvelgiant, kad tai bus Seimo rinkimų tiesioji“, – aiškino ji.
G. Nausėda, siedamas NT mokesčio ir PNPD šeimoms klausimą, ieško socialinio kontrakto su visuomene
Prezidentas šią savaitę tvirtino, kad Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio svarstymą reikia derinti kartu su socialiniais pasiūlymais, tokiais kaip šalies vadovo siūlomas papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis (PNPD) šeimoms. I. Segalovičienė aiškino, kad tokiu būdu šalies vadovas inicijuoja socialinio kontrakto su visuomene paiešką.
„Mokesčių reformoje yra kiti elementai irgi susiję su apmokestinimu, pvz. individualios veiklos didesnis standartinis tarifas, kam prezidentas prieštarauja, tačiau prezidentas pritaria progresyvumo elementui, kad dėtume visas pajamas į vieną vietą ir labai aukštas pajamas apmokestintume progresyviai. (...) Negalima įvedinėti mokesčių bendroje reformoje pasiimant tik vieną elementą ir nepasakant, o kas bus B, C žingsnis“, – teigė prezidento patarėja.
„Prezidento manymu, reikalingas socialinis kontraktas visuomenei. Prezidentas siūlo prioritetą teikti progresyvumo įvedimui mokesčių sistemoje ir tokiu būdu gretina, pasakydamas, kad „mielieji, ieškokime socialinio kontrakto su visuomene“, – tikino ji.
Vienas iš sprendimo būdų dėl RRF lėšų – persitarti su EK
Prezidento patarėja taip pat tvirtino, kad, kylant klausimams dėl galimybės Lietuvai netekti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšų, Vyriausybė turėtų jausti atsakomybę ir apsvarstyti galimybę persitarti su Europos Komisija (EK) dėl sąlygų, kurios užtikrintų RRF lėšų gavimą.
„Girdime, kad finansų ministrė Skaistė sako, kad tai yra Seimo atsakomybė. Vis tik prezidentas mano, kad kol kas tai yra Vyriausybės atsakomybė derėtis su EK. (...) Dabar Finansų ministerija per mėnesį turi galimybę atsakyti EK ir, mūsų įsitikinimu, turi daryti viską, kad Lietuva neprarastų pinigų. Ir vienas iš sprendimo būdų – persitarti su EK“, – sakė I. Segalovičienė.
„Vyriausybė įsipareigojo naujam apmokestinimui. Galbūt yra galimybių derėtis pasiūlant ir kalbantis su EK dėl kitų modelio alternatyvų, kurios irgi būtų naudingos Lietuvai, neskausmingos ir politiškai tokios, kad būtų galima priimti“, – svarstė ji.
Norėtųsi vienodos kalbos gynybos klausimu
Prezidentūros atstovei taip pat klausimų kelia finansų ministrės skeptiškas požiūris į G. Nausėdos siūlymą nustatyti galimybę iki 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Anot jos, šiuo metu reikėtų vienodos šalies valdančiųjų institucijų kalbos gynybos klausimu.
„Kiekvieno valstybės pareigūno, šiuo atveju ir finansų ministrės yra atsakomybė užtikrinti Lietuvos saugumą. (...) Dabar tarsi sakoma, kad prezidentas siūlo skolintis gynybos biudžetui papildomai. Jis nesiūlo skolintis, jis siūlo nustatyti saugią galimybę (skolintis – ELTA) biudžete, taip kaip yra šiais metais, jeigu bus fiskalinė laisvė iki deficito ribos. (...) Turime tokiais laikais susidėti visais saugiklius“, – aiškino prezidento vyr. patarėja.
„Ne šiaip skolintis, o iki deficito. Nesuprantu, kodėl finansų ministrė taip kalba, ar sąmoningai, ar kažko nesupranta. Šioje vietoje norėtųsi, kad visi kalbėtume vienoda kalba ir atspindėtume tai, ką prezidentas siūlo“, – akcentavo ji.
Gerovės valstybės siekti sekėsi labai gerai, tačiau Vyriausybė galėjo „glaudžiau stovėti šiame kelyje“
Galiausiai, kalbėdama apie G. Nausėdos gerovės valstybės principą, prezidento patarėja tikino, kad jo siekti sekėsi labai gerai ir tai rodo makroekoniminiai rodikliai. Tačiau, pasak jos, jeigu Vyriausybė būtų „glaudžiau stovėjusi šiame kelyje“, tada pažanga galėjo būti dar didesnė.
„Sekėsi tikrai labai gerai, nes gerovės principus atitinkančių darbų buvo nemažai padaryta, ir NPD, ir pensijos, ir žmonės su negalia, ir kovidinės priemonės, „kairuoliški“ biudžetai, anticiklinė ekonominė politika, švietimo lygus startas ir t.t. (...) Tendencija makro rodikliuose yra gera“, – teigė I. Segalovičienė.
„Turbūt, jeigu Vyriausybės stovėjimas kartu šiame kelyje būtų glaudesnis, stipresnis, ypatingai kalbant apie pajamų perskirstymą, būtų aktyvesnis darbas su šešėliu, laiku padaryta mokesčių reforma, daugiau paslaugų praplėsta, pažanga galėjo būti dar didesnė“, – pažymėjo ji.
