Pirmadienį TTK pateikus išvadą, kad Valstybės tarnybos reforma prieštarauja Konstitucijai, nes joje nenustatyta maksimalių pareiginės algos koeficientų pertvarka, parlamentas pirmadienį surengtame nenumatytame posėdyje dėl šio klausimo nebalsavo.
„Pagrindiniai dalykai valstybės tarnautojui nustatant atlyginimą turi būti įstatyme. Dabar konkretų atlyginimą nustatytų institucijos vadovas. Tai institucijos vadovas turi turėti rėmus, nebūtinai lubas, bet bent kriterijus“, – Seime žurnalistams teigė parlamentaras.
„Tai čia labai nesunkiai išsprendžiama, tą vieną vietą pataisius galima registruoti iš naujo ir galbūt nebebus tokių problemų, tokių diskusijų“, – pridūrė jis.
Be to, S. Šedbaras turi abejonių, kad apskritai Valstybės tarnybos reforma prieštarauja Konstitucijai. Anot jo, daugiausia klausimų galėjo kilti dėl laiko stokos susipažinti su išvadomis.
„Mes šiandien paskelbėme komiteto posėdį dėl tokių pasiūlymų, kuriems užteko penkių minučių. Staiga ryte devintą valandą įkrenta Teisės departamento išvados ir aš pradėjau irgi iš tiesų abejoti. (...) Bet galbūt ir kitiems kolegoms pritrūko laiko, diskusijos, nes paprastai pasirenkimas trunka savaitę, tai čia nematau aš tragedijos“, – nurodė S. Šedbaras.
Be to, politikas neabejoja, kad išsprendus šį klausimą Valstybės tarnybos reforma Lietuvoje galėtų būti įgyvendinta.
„Tikrai palaikau šį tikslą. Reikia pabandyti dar padiskutuoti su teisininkais ir parinkti dar papildomų kriterijų ir nematau problemos, kad toks modelis negalėtų Lietuvoje egzistuoti“, – žurnalistams komentavo Seimo narys.
Valstybės tarnybos pertvarkoje siūloma mažinti atotrūkį tarp valstybės tarnybos reglamentavimo ir Darbo kodekso nuostatų, valstybės tarnybą priartinti prie darbo santykių, darbo užmokestį susiejant su darbuotojų kompetencijomis, gebėjimais ir veiklos rezultatais.
Atlyginimų didėjimas yra numatytas etapais – politikams atlyginimai būtų didinami tik nuo naujos kadencijos pradžios, t.y., ne anksčiau nei 2025 m. Pirmiausiai atlyginimai kiltų teisėjams, valstybės įstaigų vadovams ir valstybės pareigūnams, o nuo 2024 m. – statutiniams pareigūnams.
Numatoma, kad vadovų darbo užmokestis priklausytų nuo pasiektų rezultatų, o pareiginė alga būtų skaičiuojama pagal vidutinį šalies darbo užmokestį, be to, siūloma atsisakyti priedo už darbo stažą valstybės tarnyboje.
Viešojoje erdvėje Valstybės tarnybos reforma daugiausia klausimų sukėlė dėl ketinimų didinti atlyginimus politikams. Pagal naują tvarką numatoma, kad, pavyzdžiui, prezidento pareiginė alga 2024 metais didėtų nuo 9,9 tūkst. eurų iki 10,2 tūkst. eurų, Seimo pirmininko – nuo dabartinių 4,6 tūkst. eurų, neatskaičius mokesčių, iki 8,6 tūkst. eurų, Seimo nario – nuo 3,5 tūkst. eurų iki 6,3 tūkst. eurų. Premjero – nuo 4,6 tūkst. eurų iki 8,6 tūkst. eurų, ministro – nuo 4,3 tūkst. iki 7,7 tūkst. eurų.
