Jis tikina atsitiktinai sužinojęs, kad kuriamame naujajame Trakų istorinio nacionalinio parko plane numatyta apsauginė zona, į kurią pateks bendruomenę jungiantys kaimai, o visa teritorija bus priskirta miško paskirties žemei.
„Miško pas mus nėra, bet visos žemės įtraukiamos. Bendrame plane bandoma jas prastumti kaip miško paskirties. O ką reiškia miško paskirties? Žmogus nieko negalės statytis“, – sako Vytautas Eidukaitis, Dvarčių ežero bendruomenės pirmininkas.
Paveldosaugininkai ramina, kad apribojimų nebus. Esą apsauginėje zonoje ketinama drausti kurtis tik pramonės įmonėms ar statyti daugiaaukščius.
„Su nacionaliniu parku ribojasi daug aktyvių ir pavojingų teritorijų. Jei procesai nebūtų reguliuojami, tai nuo parko žiūrėdami į išorę matytume daugiaaukščius namus“, – sako Gintaras Abaravičius, Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius.
Paveldosaugininkai valdininkus kaltina politikavimu ir žmonių klaidinimu.
Pastarieji atkerta, kad pritarus parengtam planui parko teritorija išaugtų nuo 8 iki 14 tūkst. ha. Trakų valdininkai teismo prašo stabdyti parko plano tvirtinimą, o ateityje numatyti kompensacijas tiems, kurių žemės pateks į apsauginę zoną.
„Žmonės netoli Vilniaus turi sklypus, o daryti nieko negali. Mūsų tikslas būtų gal ne didelė urbanizacija, o normali ir pagal įstatymus. Tuo metu šitas sprendimas, kurį priima direkcija, stabdo visus reikalus“, – tvirtina Jonas Liesys, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius.
„Tai nėra parko išplėtimas. Zonoje yra taikomi apribojimai ar draudimai, tačiau joje nedraudžiama skaidyti sklypus, statyti namus. Tik draudžiama aplinką teršianti veikla“, – tikina Rūta Baškytė, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė.
Teismas sprendimą dėl naujojo parko teritorijos plano žada skelbti po savaitės. Kol Trakų rajono taryba nepatvirtins šio plano, neįmanoma parengti Trakų miesto ir rajono bendrųjų planų.