Deja, šiuo metu jis studijuoja, tad prie šauktinių prisijungti negali, tačiau jau sugalvojo, kaip gali jiems padėti.
Ž. Stancelis pasidalino patogesniu būdu naršyti per šauktinių sąrašus. Pasinaudojus jo sukurta sistema užtenka įvesti tik savo ar pažįstamo vardą ir pavardę ir iš karto parodoma visa su šiuo asmeniu susijusi informacija – amžius, eilės numeris, gimtadienio diena ir sritis, kur registruota jo gyvenamoji vieta.
Vaikinas įsitikinęs – taip naršyti po šauktinių sąrašus yra kur kas patogiau.
Sistemą galite išbandyti čia.
Tikisi, kad galės panaudoti talentą programuoti
„Kadangi nebuvau deklaravęs, kad gyvenu Anglijoje ir ten mokausi, žinojau, kad galiu būti pašauktas. Patekau tarp 1500 pirmųjų, tačiau jaučiuosi ramiai. Žinau, kad kol mokausi, nebūsiu įtrauktas į kariuomenę, tačiau nerimauju dėl ateities.
Dabar neteks dar visko mesti, bet kankina klausimai, kas bus už kelių metų? Studijų tęsimas (turėsiu mokėti dar didesnę paskolą)? Ėjimas į kariuomenę? Dėl to dar nežinau. Neplanuoju jungtis prie kariuomenės, nes nematau tame didelės prasmės – šauktiniai tėvynės neapgins, o pats galiu padėti visuomenei kitais būdais. Bet jeigu teks eiti į kariuomenę, tikiuosi, kad ten jie ras kur panaudoti mano programavimo talentus.
Galime būti geriausi skaitmeninėje žvalgyboje
Jis tikina palaikantis profesionalų kariuomenę ir manantis, kad vis dėlto šauktinių kariuomenė Lietuvos neapgins.
„Palaikau profesionalų kariuomenę. Kai pagalvoju, kad didžioji dalis mūsų gynėjų turėjo būti priversti prie jos prisijungti, saugumas man nėra pirmas žodis, kuris šauna į galvą. Šauktinių armija Lietuvos neapgins. Mūsų vienintelė įmanoma gynyba yra kokios nors vertės suteikimas mūsų sąjungininkams – priežasties, dėl ko mus būtų verta ginti. Pavyzdžiui, skaitmeninė žvalgyba“, – svarstė vaikinas.
DELFI primena, kad karo prievolės įstatyme nurodyta, kad karo prievolininkai yra visi karo prievolę turintys LR pilnamečiai piliečiai, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Vadinasi, pagal įstatymą, jei esi Lietuvos pilietis, nors ir gyveni kitoje šalyje, pašauktas tarnauti gali būti.
Tiesa, dar prieš sudarant šauktinių sąrašą žadėta, kad emigravusių lietuvių po visą pasaulį neieškos ir svetur išvykusių tarnauti nekvies. Tačiau realybė – kitokia. Į šauktinių sąrašą buvo įtraukti ir tie 19-26 m. jaunuoliai, kurie gyvena ne Lietuvoje. Karo prievolininkai, oficialiai deklaravę išvykimą iš Lietuvos, pateko į Vilniaus regiono sąrašą.
Išlygų ir privilegijų emigrantams mažiau
Paklausta apie tai, kas laukia tarnauti pašauktų emigrantų, Krašto apsaugos ministerijos atstovė Asta Galdikaitė patikino, kad jei asmuo yra pakviestas tarnauti, tik dėl to, kad gyvena svetur, šaukimas nebus atšauktas.
Maža to, išlygų ir privilegijų jis gaus mažiau, nes LR įstatymai galioja tik Lietuvoje. Tai reiškia ir tai, kad, pavyzdžiui, tik Lietuvos darbdaviai yra įpareigoti išlaikyti darbo vietą šauktiniams ir tik Lietuvos darbdaviams bus mokama kompensacija už prarastą darbuotoją.
„Užsienio darbdaviai gali išlaikyti darbo vietą gera valia ar susitarimu“, – patikino ji. Tačiau jei asmuo užsienyje studijuoja, tarnauti šauktinių kariuomenėje jam nereikės, jei pristatys studijavimo faktą įrodančią pažymą.
„Jeigu asmuo studijuoja, jam reikia gauti pažymą apie studijas, ją išversti į lietuvių kalbą, patvirtinti vertimų biure ir pristatyti į regioninį karo prievolės skyrių, ir arba pačiam pristatyti arba atsiųsti registruotu laišku. Karo prievolininkai, oficialiai deklaravę išvykimą iš Lietuvos, yra priskirti prie Regioninio karo prievolės ir komplektavimo skyriaus, kuris yra Vilniuje, Mindaugo g. 26“, – sakė A. Galdikaitė.
Jei netarnausi, į Lietuvą vykti nebūtina
Anot jos, karo prievolininkai, esantys užsienyje, dokumentus, įrodančius įvairias aplinkybes, susijusias su šaukimu į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, arba prašymus dėl tarnybos atidėjimo, gali pateikti ir atsiųsdami registruotu paštu arba perduoti per kitus asmenis.
„Pažymėtina, jog pateikiami dokumentai turi būti išversti į valstybinę kalbą ir patvirtinti įstatymų numatyta tvarka“, – patikslino ji.
Tai reiškia, kad iš karto atvykti į Lietuvą jiems nėra būtina.
Už nepasirodymą gresia baudos
Tačiau jei šauktinis yra emigravęs, tačiau neatitinka jokių priežasčių, kurios atleidžia nuo šaukimo, privalo nurodytą dieną prisistatyti į padalinius.
Paklausta, ar tai jis gali padaryti keliomis dienomis vėliau, A. Galdikaitė patikino, kad taip, tačiau anksčiau ar vėliau pasirodyti Lietuvoje turės.
„Karo prievolininkas turi skambinti šaukime nurodytais kontaktais, kur susisiekęs su jam priskirtu specialistu suderins, kada jis galėtų atvykti kitą kartą, jei būtent pranešimo nurodyme nurodytą dieną atvykti negali. Tačiau atvykti jis privalo anksčiau ar vėliau“ – sakė ji.
Bet jei apie vizito atidėjimo laiką nebus pranešta, gali grėsti baudos.
Remiantis administracinių teisės pažeidimų kodeksu, duomenų, reikalingų karo prievolininkų karinei įskaitai, nepateikimas laiku gali reikšti 28-289 eurų baudą tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui.
Melagingų duomenų pateikimas užtraukia 144-289 eurų baudą.
