Šauktinis, kuris tarnauja Panevėžio KMHB NPPKT ir turi aukštąjį išsilavinimą, norėjo visos kuopos karių vardu trumpai pasidalinti padėtimi, kuri susidarė batalione. Jis pasakojo, kad karantino sąlygos vis labiau ir labiau pradėjo slėgti.
„Mes nesame išleidžiami namo, jau 50, kai kurie 60 ir parų. Jokie karantino švelninimo etapai mums nėra į naudą ir apskritai, apie kariuomenę niekas nekalba. Karių dabartinė padėtis labai prasta – be normalaus maisto ir poilsio tenka būti kiekvieną dieną, net ir savaitgaliais, per kuriuos dažniausiai turime pratybas“, – dėstė dabartinę situaciją jis.
Taip pat pridūrė, kad daugelis karių išsigalvoja ligų, kad patektų į medicinos punktą vien tam, kad
pailsėtų nuo nuolatinio darbo.
„Vadams tai sakome kiekvieną savaitę per visus susirinkimus, bet jie tik atsako, kad negali nieko pakeisti. Kodėl mes turime būti uždaryti kaip kalėjime, kai karantinas jau praktiškai nebegalioja visoje Lietuvoje?“, – klausė vaikinas.
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Strateginės komunikacijos ir viešųjų ryšių departamentas Visuomenės informavimo skyriaus vedėja Asta Galdikaitė nurodė, kad KAM Generalinė inspekcija ir Lietuvos kariuomenė žino apie šią susiklosčiusią situaciją.
„Šis skundas buvo išnagrinėtas ir su jį pateikusiu kariu buvo pasikalbėta, aptarti jo argumentai. Tuo pačiu norėtume informuoti, kad pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 59 straipsnį privalomosios pradinės karo tarnybos kariams du kartus per tarnybos metus suteikiama po 7 kalendorines dienas atostogų, įskaitant kelionės dienas. Karių išleidimas savaitgaliams į namus nėra privaloma“, – aiškino ji.
Atstovės teigimu, dėl šalyje paskelbto karantino, šiuo metu karių išleidimas į namus yra sustabdytas visuose kariniuose daliniuose, taip mažinant karių ir jų šeimos narių riziką užsikrėsti virusu ir analogiškų prevencijos priemonių buvo imtasi ir ankstesniais metais, kai savivaldybės savo teritorijose paskelbdavo gripo epidemiją.
Ji taip pat informavo, kad maitinimo normos yra patvirtintos visiems kariams vienodos ir jiems rekomenduojamos maisto normos atitinka paros maisto medžiagų kiekį ir energijos normas. Specialistė norėjo atkreipti dėmesį, kad 2017 metais karių fiziologinės normos buvo koreguojamos, atsižvelgiant į karių mitybos specifiką ir fizinius krūvius bei karių mitybai taikomas tarptautines rekomendacijas, nes dalis maistinių medžiagų rekomenduojamų paros normų yra pasikeitę.
„Valgiaraščiai yra sudaryti pagal karių fizinio aktyvumo rodiklius. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras pagal kompetenciją įvertino sudarytus valgiaraščius ir patvirtino, kad valgiaraščių maistinės ir energetinės vertės atitinka krašto apsaugos ir sveikatos apsaugos ministrų 2017 m. patvirtintas normas. Apie tai Lietuvos kariuomenė jau buvo skelbusi 2017 metais ČIA“.
Asta Galdikaitė nurodė, kad ir pratybų skaičius ir dydis dėl karantino yra sumažinti, tačiau nuolatinės privalomosios karo tarnybos karių karinis rengimas vyksta pagal įprastą tvarkaraštį, savaitgaliais jiems organizuojama pilietinio ugdymo, laisvalaikio, sporto ir kita veikla karinio dalinio teritorijoje. „Tokia praktika įprastai taikoma ir kitose NATO šalių kariuomenėse“, – sakė ji.