„Kalbant apie prezidento patarėjo retoriką dėl politinio neutralumo – man apskritai yra keista tokia sąvoka. Tai yra parlamentinė komisija ir parlamentas yra tautos atstovybė. Jeigu yra parlamentinis tyrimas – mes, turbūt, apeliuojame, kad tai yra demokratiškai išrinktų visuomenės atstovų tyrimas. O apie kokį čia politinį neutralumą galime kalbėti, jeigu Seime visi yra politikai?“ – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė P. Saudargas.
„Komisijos negali būti neutralios, nes jas sudaro politikai. Tik turi būti politinis balansas“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Seimo įsteigta specialioji VSD pranešėjo komisija sieks atsakyti į klausimus, ar 2019 m. prezidento rinkimų kampanijos metu žvalgyba teisėtai rinko informaciją apie kandidatus, jų aplinką, kaip tvarkė ir ar kam nors perdavė tokią informaciją. Taip pat būtų siekiama išsiaiškinti, ar pastarojoje kampanijoje buvo panaudoti SEB banko klientų duomenys, kokias rinkimines išlaidas patyrė kandidatai. Keliami klausimai ir dėl rinkimus laimėjusio prezidento Gitano Nausėdos ryšių su Baltarusijos trąšų verslo atstovais. Be to, komisija sieks išsiaiškinti, ar po pranešėjo kreipimosi teisėsaugos institucijos – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Generalinė prokuratūra – tinkamai įvertino gautą informaciją.
Komisija turės pateikti savo išvadą ir nutarimo projektą Seimui iki kitų metų kovo 10 d.
Pirmąjį kartą pranešėjo istorija sulaukė parlamento dėmesio 2019 m. Tuomet pranešėjo perduota informacija pasiekė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK), tačiau šis įvertinęs situaciją pripažino, kad VSD veikė savo kompetencijų ribose.
Pranešėjo istorija grįžo į politinių debatų epicentrą pasirodžius žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knygai „Pranešėjas ir Prezidentas“, kurioje atskleidžiamas VSD vykdytas galimai neteisėtas duomenų rinkimas apie privačius asmenis prezidento rinkimų kampanijos metu.
Saudargas: nemanau, kad Lietuvoje draudžiama informuoti apie LGBTQ
Seimui antradienį atmetus siūlomas nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos įstatymo pataisas, leidžiančias nepilnamečiams pasakoti apie LGBTQ+, konservatorius Paulius Saudargas nemano, kad Lietuvoje galioja cenzūra.
„Nemanau, kad šiandien Lietuvoje kas nors draudžia informuoti, supažindinti visuomenę su homoseksualų santykiais, yra filmai, yra knygos, per televiziją mes tą matome. Niekas šito dalyko neriboja, bet siūlymas buvo iš nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos informacijos įstatymo išbraukti sakinį, kuris skamba taip, kad draudžiama niekinti šeimos vertybes“, – trečiadienį „Žinių radijui“ komentavo P. Saudargas.
„Tas sakinys niekaip neuždraudžia informuoti visuomenės ir leisti knygas, rašyti eiles, ar kurti filmus. Man atrodytų keistas tas diskusijos pokytis link to, kad Lietuvoje yra cenzūra. Mes ramiai gyvenome 10 metų su tuo įstatymu ir niekam jis neužkliuvo ir niekas nedraudė nieko niekur skleisti, ar apie kažką kalbėti. Man keistas toks ažiotažas“, – reaguodamas į kilusį Laisvės partijos pasipiktinimą teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.
P. Saudargas mano, kad Neringos Macaitės knygos „Gintarinė širdis“, pasakojančios apie homoseksualius santykius, nereikėjo drausti, tačiau atkreipia dėmesį, kad šis atvejis – vienetinis.
„Taip, aš nepritarčiau, kad tą knygą reikėjo kaip nors uždrausti, ar ten cenzūrą kažkokią įvesti“, – kalbėjo jis.
„Yra konkreti knyga, tai galbūt institucijos kažkokį per griežtą sprendimą priėmė, ar panašiai. Tai yra konkretūs atvejai, bet ne mano reikalas kištis į teismų darbą“, – atsakymą baigdamas pridūrė politikas.
„Įstatymas daug metų niekam neužkliuvo ir dabar mes turime tik vieną precedentą dėl vienos knygos ir Europos žmogaus teisių teismo bylą, bet tai liečia konkretų atvejį ir aš siūlyčiau kolegoms atskirti ir nemanipuliuoti. Niekas Lietuvai neliepė būtent taip keisti būtent šio įstatymo“, – dėstė parlamentaras.
ELTA primena, kad Seimas antradienį po pateikimo nepritarė įstatymo pataisai, kuria siūloma atsisakyti nuostatos, pagal kuria informacija apie tos pačios lyties asmenų santykius priskiriama prie žalingos nepilnamečiams. Galiausiai nutarta šią iniciatyvą atmesti.
Už įstatymo pataisą po pateikimo 50 Seimo narių, 56 siūlymui nepritarė, 19 susilaikė.
Vyriausybė spalio 25 d. priėmė sprendimą Seimui Teisingumo ministerijos siūlymą Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatyme atsisakyti nuostatos, kuria remiantis 2013 m. buvo uždrausta vaikiška knyga, aprašanti homoseksualių porų meilę.
Sausio pabaigoje EŽTT paskelbė, jog Lietuva, 2013 m. uždrausdama vaikišką knygą, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje užtikrintą saviraiškos laisvės principą.
Knygos „Gintarinė širdis“ platinimas sustabdytas, remiantis Žurnalistų etikos inspektoriaus raštu, kuriuo pripažinta, kad knyga, kurioje aprašoma ir homoseksualių porų meilė, žalinga vaikams iki 14 metų.
Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba tokį sprendimą priėmė, remdamasi Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostata, kad neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama ta informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
Teisingumo ministerija įregistravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma šią nuostatą pripažinti negaliojančia.
