Anot VSD, tarp dokumentų buvo pasas, išduotas J. Prigožino antrininkui, kuris 2020 metais buvo panaudotas informaciniam išpuoliui prieš Lietuvą surengti. Tų metų pradžioje į Lietuvą du kartus atvyko asmuo, turintis Prigožino vardu išduotą Rusijos piliečio pasą, bet tai nebuvo tikrasis Prigožinas, nors Rusijos žiniasklaida skelbė, neva Prigožinas lankėsi Vilniuje ir susitiko su įtakingais valstybės tarnautojais. M. Martišius pasidalijo, kaip šią istoriją vertina ir kokią prasmę joje mato jis.
„Kartas nuo karto ir Lietuvoje pasigirsta tokios kalbos, kad Lietuva yra maža, nelabai įdomi ir niekas mumis nesidomi. Kalbėjimas apie informacines grėsmes, kibernetines grėsmes ar apskritai grėsmes, ateinančias iš išorės, yra perdėtas dalykas. Aš priminsiu tokį dalyką, kad jau 2020 metais tai buvo pastebėta, bet dabar dar kartą primenama, vien dėl to, kad yra įrodymai iš kitos pusės“, - teigė M. Martišius.
Kyla klausimas, kiek apskritai tokia informacija yra patikima, jeigu ji yra iš Rusijos pusės? Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas paaiškino, kaip galėjo būti gaunama tokia informacija.
„Kada praėjusį savaitgalį vyko vadinamas teisingumo maršas ir į Maskvą judėjo „Wagner“ kolona, buvo pradėti veiksmai prieš Jevgenijų Prigožiną. Tie veiksmai, pagrinde, pradėti Sankt Peterburge, kur buvo įsikūrusi „Wagner“ būstinė. Ten buvo atrastas furgonas ir dėžės su pinigais, parodyti tie pasai ir jie buvo tiesiog prieinami viešais duomenimis, tai, aš įsivaizduoju, kad būtent iš ten buvo sužinota“, - dalijosi jis.
Prigožino antrininko tikslai Lietuvoje
Anot M. Martišiaus, prieš trejus metus organizuotos informacinės atakos tikslas galėjo būti paremtas tuo, kad Lietuva yra, anot rusų, yra nenusisekusi šalis, kurios valdžia nevykdo įsipareigojimų, gyvena pagal užsienio partnerių dotacijas ir panašiai.
„Vienas iš įrodymų buvo toks: žiūrėkite, yra Europos Sąjungos sankcijų sąraše esantis Jevgenijus Prigožinas, kuris atvažiuoja, laisvai vaikšto Europos Sąjungos erdvėje, tariasi su valdžia ir taip parodoma, kad valstybė, kuri prisiėmė įsipareigojimus, jų nevykdo, nesugeba įvykdyti“, - teigė M. Martišius.
Anot jo, tokiais veiksmais buvo bandoma diskriminuoti Lietuvos institucijas ir jų patikimumą, tačiau tuo metu tai nepavyko.
Prigožino antrininkas Baltarusijoje
Vis juokaujama apie tai, kad, jeigu Prigožino antrininkas svečiavosi Lietuvoje, tai galbūt šiuo metu jis šmėžuoja Baltarusijoje, esą nėra įrodymų, galinčių patvirtinti, kad Prigožinas yra ten. M. Martišiaus teigimu, mes visa tai vėl siejame su artėjančiu NATO susitikimu, tačiau turėtume atkreipti dėmesį, jog svarbiausi įvykiai jau įvyko.
„Svarbiausias, pastaruoju metu, politinis įvykis įvyko praeitą savaitgalį, kai buvo tas pusiau pavykęs maištas. Pasižiūrėkime, kad atsitiko – „Wagner“ grupuotė užima Rusijos miestą, iš kurio vyksta karinės operacijos Ukrainoje, jie nesutinka jokio pasipriešinimo, po to užima Voronežo miestą, tada sugeba važiuoti be pasipriešinimo link Maskvos, pakeliui numuša karinius sraigtasparnius ir lėktuvus, ir tik tada sustoja“, - pasakojo M. Martišius.
Anot jo, dabar Putino propaganda bando pasakyti, kad tai yra didžiulė Putino pergalė, tačiau nieko panašaus šioje situacijoje nėra.
„Dabar visi kovotojai yra sugrįžę į savo stovyklavietes, kurios yra Ukrainos teritorijoje, Luhansko srityje – mes tą žinome. Ar jis važiuos į Baltarusiją? Kaip važiuos? Greičiausiai, tai išaiškės gerokai vėliau, bet dar ir ne faktas, kad jis toje Baltarusijoje atsidurs“, - teigė pašnekovas.
Galimos provokacijos
Viešojoje erdvėje vis pasirodo raginimai kelti ne Ukrainos vėliavas, o Lietuvos trispalves. Tą šiuo metu daro itin prieštaringai vertinamas Žydrūnas Savickas. M. Martišiaus teigimu, gyventojams reikėtų nusiraminti.
„Viešojoje erdvėje tavo žinios sėkmė priklauso: kuo ji labiau yra radikalesnė, labiau poliarizuojanti – tuo tu esi sėkmingesnis. Dabar mes, prieš NATO viršūnių atvažiavimą, pasidalinome į dvi tokias dalis, kieno vėliavas kelti: Ukrainos ar Lietuvos. Aš, pavyzdžiui, nematau jokios žalos, jeigu bus iškeltos ir Ukrainos, ir Lietuvos vėliavos“, - teigė jis.
Anot pašnekovo, Ukrainos pergalė yra svarbi ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui, tačiau žmonės, kurie tam priešinasi – turi tam teisę.
„Tai yra demokratinės šalies būdas išreikšti savo poziciją. Svarbu, kad ne su „Wagner“ vėliavomis ir ne su Rusijos“, - teigė Vilniaus universiteto docentas, komunikacijos ekspertas M. Martišius.
Signataro, buvusio VSD vadovo M. Laurinkaus teigimu, artėjant NATO viršūnių susitikimui informacinių atakų prieš Lietuvą gali padaugėti.
„Žinoma, kad padažnės, padaugės. Įvairių dalykų dar čia pamatysime, dar ateis koks antrininkas Prigožino ar kas ir pasiprašys politinio prieglobsčio Lietuvoje“, - juokėsi jis.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, jog tai, kad vienas Prigožinas atsirado Baltarusijoje – mūsų saugumo situacijos nekeičia. Įtakos tai būtų turėję tokių atveju, jeigu kartu būtų atkelta ir jo kariuomenė. Tam pritarė ir M. Martišius.
„Tikrai dėl šito niekas nesikeičia. Reikia Lietuvai tik stiprinti savo saugumo sistemą ir į ją žiūrėti rimtai: ir sienos klausimus, ir vidaus klausimus, turi būti žvalgybinė informacija stiprinama, sistema žvalgybinė ir kontržvalgybinė, ir taip toliau. Čia yra rimti dalykai ir čia reikia ruoštis kaip reikiant, ir daug kas pasiruošta yra“, - teigė jis.
Visą reportažą galite rasti čia:
