Taip Vilniaus apygardos teismas padėjo tašką baudžiamojoje byloje, kurioje dėl vilniečio verslininko mirtimi pasibaigusio eismo įvykio kaltu buvo pripažintas anksčiau reikalų su teisėsauga neturėjęs Vilniaus rajono gyventojas Marijanas Lastovskis (Marijan Lastovskij).
Baudžiamąją bylą apeliacine tvarka išnagrinėjusi teisėjų kolegija be pakeitimų paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjos Vaidos Sinkevičienės priimtą nuosprendį – M. Lastovskiui skirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams 7 mėnesiams. Be to, jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 1 metus 7 mėnesius uždrausta vairuoti transporto priemones.
Avarijoje žuvusio vyro našlei, vaikams, motinai ir broliui teismas iš draudimo bendrovės priteisė daugiau kaip 40 tūkstančių eurų neturtinei žalai atlyginti.
M. Lastovskis buvo nuteistas dėl eismo įvykio, kuris šalia Vilniaus esančiame Nemenčinės plente įvyko dar 2022 m. spalio 19 d., apie 10.15 val., kai M. Lastovskio vairuojamas automobilis „Audi A6“ šalia reguliuojamo šviesoforo, važiuodamas ne mažesniu kaip 130 km/val. greičiu, nors toje vietoje yra leidžiamas ne didesnis kaip 70 km/val. greitis, priekine dalimi partrenkė netikėtai į kelią išbėgusį vyrą.
Smūgis buvo toks stiprus, kad į automobilį atsitrenkęs vyras nuskriejo net keliasdešimt metrų, o vairuotojas sustojo dar toliau. Išgelbėti pėsčiojo jau nebuvo jokių galimybių – vienoje didžiausių Lietuvos informacinių technologijų įmonių bei tarptautinėje aviacijos kompanijoje dirbęs vyras žuvo iš karto. Tik vėliau paaiškėjo, kad žuvęs vyras – bėgikas, dalyvavęs daugybėje bėgimo maratonų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, taip pat ir garsiajame 100 km Bostono maratone.
Po tragiškos nelaimės automobilyje „Audi A6“ vaizdo registratorių peržiūrėję pareigūnai nustatė, kad vairuotojas prieš susidūrimą su pėsčiuoju transporto priemonės net nestabdė. Vairuotojas nelaimės metu buvo blaivus ir važiavo tada, kai transporto priemonių eismui degė žalias šviesoforo signalas.
O bėgikas į sankryžą išbėgo degant raudonam šviesoforo signalui.
M. Lastovskis teigė, kad tądien Nemenčinės plentu važiavo link Vilniaus.
„Mano automobilis artėjo prie Miškonių gatvės sankryžos, man degė žalias šviesoforo signalas, kai maždaug už 50–75 metrų pastebėjau prie sankryžos bėgantį žmogų, – pasakojo jis. – Man net nekilo mintis, kad jis gali išbėgti į kelią. Važiuodamas toliau pamačiau, kad jis tęsia kelionę, todėl iš pirmosios eismo juostos persirikiavau į antrąją ir jau priartėdamas prie pėsčiųjų perėjos pajutau smūgį į dešinę automobilio pusę. Sutrikau. Po kurio laiko pradėjau stabdyti, bet automobilis nuo smūgio užgeso, jį sustabdžiau tik prie kitos sankryžos, o tada priėjęs prie žmogaus bandžiau dar jį gaivinti, bet jau nepavyko.“
Kaltinamasis tikino, kad buvo įsitikinęs, jog bėgikas sustos.
„Bet likus maždaug 30 metrų supratau, kad jis nestos, – aš tespėjau pasukti vairą, net nebuvo laiko suprasti, kad reikia spausti stabdžių pedalą“, – teisme kalbėjo M. Lastovskis.
Jis patikino, kad nesijaučia kaltas, nes važiavo degant žaliam šviesoforo signalui: „Mano manymu, pagrindinė avarijos priežastis yra įbėgimas į gatvę per draudžiamą šviesoforo signalą.“
„Aš nestebėjau spidometro, važiavau komfortišku greičiu, tiesiog tuo metu nieko daugiau nebuvo gatvėje, man atrodo, kad važiavau 100 km/val. greičiu, – sakė vairuotojas. – Tikrai nuo pat pradžių to neneigiau, policijos patruliui sakiau, kad viršijau greitį, toje vietoje ten toks srautas – nenoriu pasiteisinti, bet ten visi taip važiuoja, tik neįsivaizdavau, kad važiuoju 130 km/val. greičiu.“
.
Vis dėlto, jis neslėpė, kad po tragiškos nelaimės pakeitė požiūrį: „Pasikeitė pats suvokimas ir greitis, juk čia, kaip sakoma, ne katė, čia – žmogus.“
„Iš savo pusės padariau viską, kad išvengčiau susidūrimo, aš tikėjausi, jog jis sustos, nors pristabdys, ir iki paskutinio momento vyliausi, kad stabtels, – tereikėjo stabtelti ir nebūtų jokio susidūrimo“, – teisme sakė M. Lastovskis.
Vyras pridūrė, kad nėra piktybinis Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjas, tačiau pripažino, jog per pastaruosius metus kartą jau buvo baustas dėl greičio viršijimo – dar 2020 m. liepą Vilniaus Gelvadiškių gatvėje jo vairuojamas automobilis skriejo 97 km/val. greičiu, nors toje vietoje yra leistinas ne didesnis kaip 50 km/val. greitis.
Baudžiamąją bylą išnagrinėję dviejų instancijų teismai konstatavo, kad tuo atveju, jeigu M. Lastovskis būtų laikęsis KET reikalavimų ir nebūtų viršijęs leistino greičio, pėsčiajam išbėgus į važiuojamą kelio dalį net ir degant draudžiamam šviesoforo signalui, eismo įvykis nebūtų įvykęs.
„Vadinasi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad būtent M. Lastovskio padarytas KET pažeidimas buvo esminė eismo įvykio kilimo sąlyga, pagrįsta“, – nurodė teisėjos Eglės Gruodienės pirmininkaujama apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
Anot teismo, jeigu M. Lastovskis nebūtų viršijęs leistino maksimalaus greičio, ne tik būtų vėliau privažiavęs įvykio vietą, taip pat ir sportininkas būtų nubėgęs didesnį atstumą, mažesnis važiavimo greitis būtų davęs vairuotojui daugiau laiko priimti tam tikrus sprendimus, reaguojant į buvusią eismo situaciją.
„Būtent dėl daugiau nei 60 km/val. viršyto leistino maksimalaus greičio M. Lastovskis partrenkimo vietą pasiekė tuo metu, kai per važiuojamąją dalį bėgo pėsčiasis, ir dėl minėtos priežasties jis prarado galimybę bent jau pradėti stabdyti vairuojamą automobilį“, – teisėjų įsitikinimu, jeigu ne gerokai viršytas leistinas greitis, greičiausiai būtų pavykę išvengti pavojingų padarinių.
Pasak teisėjų, vien ta aplinkybė, kad vairuotojui degė žalias šviesoforo signalas, nesuteikia pagrindo nesilaikyti kitų KET reikalavimų, nes eismo dalyviai turi bendrą pareigą laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui.
Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad žuvusio pėsčiojo veiksmai taip pat nelaikytini priimtinais ir taip pat pripažinti būtinąja sąlyga eismo įvykio padariniams kilti, tačiau M. Lastovskis, vairuodamas automobilį – didesnio pavojaus šaltinį – turėjo laikytis KET ir būti maksimaliai dėmesingas, juo labiau kad važiavo gyvenvietės teritorijoje, o netoli iki sankryžos, kurioje įvyko susidūrimas, jis pravažiavo autobusų stotelę.
„Minėtos aplinkybės galėjo vairuotojui indikuoti apie didesnio atsargumo reikalaujančią zoną, kurioje gali būti pėsčiųjų, – pažymima M. Lastovskiui nepalankioje teismo nutartyje. – Pabrėžtina, kad leistinas maksimalus greitis ne visomis aplinkybėmis yra ir saugus greitis, kuriuo vairuotojas turėtų važiuoti. Nors tiek nuteistasis, tiek ir pėsčiasis turėjo teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis KET reikalavimų, tačiau kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog vieno eismo dalyvio kelių eismo taisyklių pažeidimas neatleidžia kitų eismo dalyvių, kaip šiuo atveju gyvenvietėje važiuojančios transporto priemonės vairuotojo M. Lastovskio, nuo pareigos vairuoti saugiai, neviršyti leistino greičio, pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, kaip to ir reikalauja KET. Šie įpareigojimai automobilio vairuotojui nustatyti nepriklausomai nuo to, kuris eismo dalyvis pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė grėsmę eismo saugumui.“
Pasak teisėjų. „Audi A6“ vairuotojas turėjo važiuoti taip, kad kiekvienu momentu galėtų suvaldyti transporto priemonę, o atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, sulėtinti transporto priemonės greitį ar net visiškai sustabdyti.
„Priežastinis ryšys tarp M. Lastovskio padaryto KET pažeidimo ir padarinių kilimo nebuvo atsitiktinis“, – teismas akcentavo, kad, nors automobilio vairuotojas nenumatė, kad dėl viršijamo greičio gali kilti eismo įvykis, dėl kurio gali žūti žmogus, tačiau akivaizdu, jog jis tokius padarinius turėjo numatyti, o atsižvelgiant į tai, kad daugiau nei 60 km/val. viršijo leistiną maksimalų greitį, važiavo gyvenviete, galėjo numatyti, jog jo veiksmai yra pavojingi ir dėl daromo KET pažeidimo gali net žūti žmogus.
Teismas pabrėžė, kad tragišką eismo įvykį lėmė ne tik nuteistojo padarytas KET pažeidimas, tačiau ir žuvusiojo veiksmai, pažeidžiantys KET reikalavimus.
Nukentėjusioji pasakojo, kad jos sutuoktinis treniruodavosi bėgiodamas du kartus per dieną – ryte ir vakare.
„Tą dieną grįžau namo, kai paskambino anyta, paklausė, ar mano vyras yra namuose, – pasakojo moteris. – Pamačiau jo telefoną ir supratau, kad jis treniruotėje – jis visuomet namuose palikdavo telefoną. Bet kai baigėme pokalbį, man sukėlė nerimą anytos klausimas, nes ji minėjo, kad per žinias matė pranešimą, jog netoliese buvo partrenktas kažkoks bėgikas. Supratau, kad neturiu teisės sėdėti ir laukti, ėmiau ieškoti ir internete pamačiau straipsnį, net negalėjau skaityti... Pamačiau vyro daiktus – pirštinę ir sportbačius.“
Anot našlės, po sutuoktinio žūties jos ir vaikų gyvenimas labai pasikeitė: „Kadangi esu gimusi ne Lietuvoje, čia jis man buvo vienintelis artimas žmogus, visi lūkesčiai buvo su juo susiję – planavome ateitį kaip ir kiekviena laiminga šeima, o dabar viskas pasikeitė.“
Moteris neslėpė, kad dėl tėvo žūties didelį stresą patyrė vaikai, ypač jaunesnysis sūnus.
„Kiekviena diena ir naktis buvo labai sunki, vaikas užsidarė, po to prisipažino, kad tris mėnesius kiekvieną naktį verkė, – kaip ir kiekvienas iš mūsų“, – našlės teigimu, tėvo netekęs sūnus labai norėjo dalyvauti teismo posėdyje, bet „jam paaiškinau, kad jis yra dar per mažas, jo tiesiog neįleis“.
Tačiau teisme pasirodė žuvusiojo dukra – jai jau aštuoniolika, ji šią vasarą net buvo įsidarbinusi, kad padėtų šeimai; prieš tai juos išlaikydavo žuvusysis.
„Tiek aš, tiek brolis buvome tėčiui parašę po laišką, iš kurių matyti visas mūsų skausmas“, – sunkiai žodžius teisme rinko vyresnioji žuvusiojo dukra.
„Tai yra tragedija – galite kiekvienas pagalvoti apie savo vaiką ir suvokti, ką mes išgyvenome ir išgyvename, – tai yra siaubas, neduok Dieve, aš niekam to nelinkiu“, – sakė sūnaus netekusi motina.
Ašarų teismo posėdyje netramdė ir žuvusiojo brolis – jie kartu užaugo, mokėsi ir net dirbo. „Esame išmaišę pusę pasaulio – ir kartu, ir šeimomis, jis man buvo ne tik brolis, bet ir geriausias draugas“, – neslėpė jis.
