aA
Lietuva ir Rusija susitarė apsikeisti dėl šnipinėjimo nuteistais asmenimis, BNS patvirtino informuoti šaltiniai.
Nikolajus Filipčenka
© DELFI / Domantas Pipas

Lietuva Rusijai turėtų perduoti prieš dvejus metus nuteistą Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentą Nikojalų Filipčenko, o Rusija – 2016 metais nuteistus Lietuvos piliečius Jevgenijų Mataitį ir Aristidą Tamošaitį.

Į mainų susitarimą taip pat įtrauktas Rusijoje nuteistas Norvegijos pilietis ir dar vienas Rusijos pilietis, nurodė šaltiniai.

Prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba dėl šnipų apsikeitimo apsisprendė praeitą savaitę, bet procesas užtruko, kilus diskusijų dėl teisinio mechanizmo, nurodė BNS šaltiniai.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas antradienį įregistravo įstatymo projektą, kuris detalizuoja prezidento teisę suteikti malonę dėl šnipinėjimo nuteistam asmeniui, susitarimus dėl asmenų apsikeitimo.

BNS šaltinių teigimu, Lietuvos derybos su Norvegija ir Rusija dėl apsikeitimo šnipais vyko ne vienus metus.

Nausėda remia Gaižausko įstatymą dėl šnipų mainų, konkrečių susitarimų nekomentuoja

Prezidentas Gitanas Nausėda remia parlamentaro Dainiaus Gaižausko registruotą pataisą dėl apsikeitimų nuteistais šnipais, tačiau pranešimo apie susitarimą su Rusija nekomentuoja.

„Žinome apie Seime registruotą pataisą. Ji atitinka valstybės nacionalinio saugumo interesus ir yra prasminga siekiant turėti tinkamus teisinius mechanizmus apsaugoti Lietuvos piliečius. Tokia galimybes suteikti malonę sukonkretinanti praktika yra įtvirtinta ir kitų užsienio valstybių teisės aktuose“, – BNS ketvirtadienį sakė prezidento atstovas spaudai Antanas Bubnelis.

Informuoti šaltiniai BNS patvirtino, prezidento vadovaujama Valstybės gynimo taryba praeitą savaitę priėmė sprendimą su Rusija apsikeisti dėl šnipinėjimo nuteistais asmenimis, bet procesas užtruko, kilus diskusijų dėl teisinio mechanizmo.

Gaižauskas derino projektą su žvalgyba

D. Gaižauskas BNS sakė, kad projektą registruoti jį paskatino NATO parlamentinėje asamblėjoje vykusios diskusijos, jį rengianti jis konsultavosi su žvalgyba.

„Aš buvau NATO asamblėjoje, grįžau užvakar. Ten buvo labai karšti klausimai, kas susiję su Sirija, toliau Ukrainos klausimai. Ukraina yra viena iš tų, kuri pasikeitė žmonėmis su Rusija taikant malonės institutą“, – kalbėjo politikas.

Parlamentaras teigė, kad rengdamas pataisą derino ją su Valstybės saugumo departamentu ir karine žvalgyba, tačiau nei patvirtino, nei paneigė žinantis informaciją apie planuojamus šnipų mainus.

„Jūs turėtumėte mane suprasti, kad NSGK pirmininkas žino labai daug informacijos. Jeigu taip ir būtų, visada tą patį sakyčiau, kad negaliu nei patvirtinti, nei paneigti“, – sakė D. Gaižauskas.

Politologas Tomas Janeliūnas sakė, kad Seimo nario registruotas projektas galėtų išspręsti neaiškumą, kaip tiksliai procedūriškai apsikeisti už šnipinėjimą nuteistais piliečiais, be to, galėtų būti būdas švelninti įtemptus santykius su priešiškomis valstybėmis.

Visgi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius teigė, kad įstatymo pataisa turi trūkumų.

„Formuluotėje (...) nurodoma, kad Lietuvos pilietis ar piliečiai gali būti grąžinami į Lietuva pripažįstant, kad „jis (jie) veikė Lietuvos valstybės interesais siekdamas (-i) prisidėti prie nacionalinio saugumo užtikrinimo“. Tai reikštų, jog tokie apsikeitimai galimi tik oficialiai pripažinus, jog Lietuvos pilietis šnipinėjo kitoje valstybėje“, – BNS sakė politologas.

„Hipotetiškai gali būti ir atvejų, kuomet Lietuvos pusė nepripažįsta, jog jos pilietis, nors ir nuteistas už šnipinėjimą, dirbo Lietuvos žvalgybos institucijoms. Autoritarinėse šalyse gali būti neretai ir įrodymų falsifikavimų ir šantažo. Be to, gali būti noro „žūtbūt“ nuteisti ką nors už tariamą šnipinėjimą, kad būtų vėliau galimybė apsikeisti žmonėmis, jei Lietuvoje jau kali asmenys, nuteisti už šnipinėjimą“, – kalbėjo jis.

Kai kurie kritikai taip pat atkreipia dėmesį, kad įstatymo projekte keitimasis įteisinamas tik tuo atveju, jeigu Lietuvos atiduodamas asmuo yra nuteistas už šnipinėjimą, tačiau negalėtų būti taikomas, jei nuosprendis paskelbiamas už kokį nors kitą nusikaltimą.

D. Gaižauskas sakė, kad yra pasirengęs taisyti įstatymo projektą per diskusijas Seime.

Ilgos bausmės

Lietuvos pareigūnai Rusijos pilietį N. Filipčenką sulaikė 2015 metais pakeliui į Baltarusiją iš Karaliaučiaus srities.

2017 metų liepą Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad N. Filipčenka yra Rusijos FSB pareigūnais ir pripažino jį kaltu dėl šnipinėjimo. Anot teismo, jis naudojosi suklastotais dokumentais siekdamas nuslėpti tapatybę.

Lietuvos žvalgyba teigia, kad tai pirmas atvejis Lietuvoje, kai dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas kadrinis Rusijos saugumo tarnybos darbuotojas.

Teisėsauga buvo skelbusi, kad jis siekė užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje. Po teismo nuosprendžio šie duomenys nebuvo komentuojami.

2016 metų kovą Maskvos teismas Lietuvos pilietį Aristidą Tamošaitį nuteisė kalėti 12 metų, balandį Karaliaučiaus srities teismas dvigubą Lietuvos ir Rusijos pilietybę turinčiam Jevgenijui Mataičiui skyrė 13 metų nelaisvės. Maskva teigia, kad jiedu vykdė Lietuvos karinės žvalgybos užduotis. Lietuvos pareigūnai ryšio su šiais asmenimis niekada nekomentavo.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(8 žmonės įvertino)
4.3750

Top naujienos

Valdančiuosius palikęs Žemaitaitis: man gaila Karbauskio (195)

Praėjusią savaitę Seimas slaptu balsavimu nusprendė, kad „Tvarkos ir teisingumo“ partijos...

Siūlo naujus mokesčius, bet atsisako milijonų: kitąmet iš valstybės įmonių bus mažiau pinigų (66)

Pastaraisiais metais valstybės valdomos įmonės vis labiau prisidėdavo prie valstybės biudžeto....

Kova Seime tęsiasi: Širinskienė dėl Pranckiečio kreipėsi į etikos sargus (79)

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė kreipėsi į Seimo etikos ir...

Berlyne per paskaitą nužudytas buvusio Vokietijos prezidento sūnus papildyta (20)

Berlyne paskaitos metu nužudytas 59-erių metų amžiaus Fritzas fon Weizsackeris – buvusio...

Žlugo jau antroji Henytės sūnaus Enriko Doktor santuoka: teismas išskyrė jį ir kito kriminalinio pasaulio atstovo dukrą

Kauno apylinkės teismas trečiadienio rytą baigė nagrinėti ir patenkino šešėlio pasaulio...

Rusijai sunkiai sekasi įgyvendinti didžiąją Putino svajonę (362)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino vadinamieji nacionaliniai projektai – išlaidų planai,...

Prieš ar po pusryčių valytis dantis: ekspertai dažniausiai turi vieną atsakymą (49)

Klausimas, kasdien neduodantis ramybės: kada valytis dantis – prieš pusryčius ar po jų? Į jį...

Kalėdoms besiruošianti Klaipėda priėmė drastišką sprendimą: bus nelabai gera staigmena

Ilgus metus šventiniu laikotarpiu Klaipėda dabino dvi egles, tačiau šiais metais Atgimimo...

Kaip be vargo išsirinkti tinkamą kosmetiką: svarbūs keli esminiai dalykai (1)

Šiandien kosmetikos priemonių pasiūla tokia didelė, tokia plati ir įvairiapusė, kad labai...