„Man irgi čia kaip perkūnas iš giedro dangaus, ir nedaro garbės niekam, kad kolegų tarpe atsiranda žmonių, kuriems pateikiami tokie, sakyčiau, ypatingai rimti kaltinimai“, – pirmadienį žurnalistams sakė socialdemokratas J. Sabatauskas.
„Aišku, nekaltumo prezumpcija – kol neįrodyta, negali jo smerkti, bet faktas vienas, kad visuomenė per ilgai toleravo visas tas apraiškas, pradedant kunigų tarpe, vaikų namų tarpe, taip pat šeimose, kai būna paaiškėja tokie dalykai“, – pridūrė Seimo vicepirmininkas.
Anot jo, kol neįrodyta kaltė, negalima K. Bartoševičiaus smerkti, tačiau, teigė jis, „visuomenė per ilgai toleravo visas tas apraiškas, pradedant kunigų tarpe, vaikų namų tarpe, taip pat šeimose“.
„Mums, reiškia, reikia labiau susitelkti ir padaryti nulinę toleranciją tokiems dalykams“, – pridūrė J. Sabatauskas. Jis pažymėjo, kad tokių kaltinimų iki šiol nebuvo sulaukęs nei vienas Seimo narys.
Socialdemokrato J. Sabatausko teigimu, tai, kad K. Bartoševičius pirmadienio rytą atsisakė Seimo nario mandato, yra garbingas žingsnis.
„Tai, pirmiausia, yra garbingas žingsnis, kad neverstų mūsų visų spręsti tų klausimų, suteikti ar nesuteikti prokurorams leidimą ir atimti jo neliečiamybę“, – akcentavo opozicijos atstovas J. Sabatauskas.
„Jaučiuosi labai blogai. Nesvarbu, kad tai yra pozicija, valdančiosios koalicijos atstovas, bet tai visam Seimui užtraukė didžiulį nemalonumą“, – reziumavo Seimo vicepirmininkas.
ELTA primena, kad pirmadienį konservatorius K. Bartoševičius pranešė, jog atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių.
Vis tik, Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen dėl Seimo nario K. Bartoševičiaus neliečiamybės panaikinimo. Prokurorė kreipimesi Seimo pirmininkę informavo apie 2022 m. lapkričio 15 d. pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimai įvykdytų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 4 dalyje, 153 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 3 dalyje.
Baudžiamasis kodeksas skelbia, jog 150 straipsnio 4 dalis apibrėžia įtarimus asmeniui, kuris įtariamas prievartavimu prieš mažametį asmenį.
Toks nusikaltimas baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų.
Baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad tai įtarimai, susiję su nepilnamečio, jaunesnio negu šešiolikos metų asmens tvirkinimu.
Už tokį nusikaltimą baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.
BK 150 straipsnio 3 dalyje nurodoma, jog tai seksualinio prievartavimo nusikaltimas prieš nepilnametį asmenį, už tai BK numatyta bausmė nuo dvejų iki dešimties metų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 62 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos Seimo nario asmuo neliečiamas, o Seimo narys be Seimo sutikimo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, suimamas, negali būti kitaip suvaržoma jo laisvė. Seimo statuto 22 ir 23 straipsniai nustato, kad dėl Seimo nario neliečiamybės atėmimo į Seimą turi kreiptis Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras.
