Kauno pilies prieigose, ant „Fluxus ministerijos“ pastato ryškėja įspūdingo dydžio piešinys – du jauni menininkai sieną papuoš senoliu su pypke, kuris pavadintas „Išminčiumi“. Tiesa, nevisi sutinka, kad piešinys sieną papuoš – Kauno vicemeras Stanislovas Buškevičius įsitikinęs, kad po tokiu piešiniu paslėpta tabako reklama.
Ant pastato jau ryškėja 260 kvadratinių metrų ploto piešinys, kuriame pavaizduotas senolis su pypke.
„Tai yra tabako reklama. Tai draudžia Lietuvos respublikos įstatymai. Koks skirtumas – tai pypkė, papirosas ar cigaretė. Tai yra tabakas. Reklama yra draudžiama. Be abejo, tai yra reklama ir visi privalo laikytis įstatymų. Jau nekalbant apie moralę – kam reikia tai skatinti? (...). Reklama gali būti visokia – tiesioginė ar netiesioginė. Visokių dalykų prisigalvoja, kaip skatinti rūkymą. Bet kuriuo atveju tai sueina į vieną tašką, į vieną esmę – tai skatinimas rūkyti“, - įsitikinęs Kauno vicemeras.
Tuo tarpu Kauno miesto tarybos narys Povilas Mačiulis teigia, kad piešinys buvo suderintas su visomis atsakingomis institucijomis ir niekams pypkė neužkliuvo. Piešiniui įgyvendinti yra gautas Kultūros paveldo departamento, Savivaldybės administracijos leidimai ir pastato savininkų sutikimas.
„Menininkai pateikė siūlymą kaip apleistą pastatą apipavidalinti įspūdingo dydžio piešiniu. Idėjos įgyvendinimui buvo rasti rėmėjai, gauti leidimai. Staiga vicemeras nusprendė cenzūruoti piešinį ir sienos dažymą stabdyti. Tokie biurokratinio aparato veiksmai gali ne tik užgesinti menininkų iniciatyvas, bet ir užkonservuoti pastatus vaiduoklius“, - teigė Kauno miesto tarybos narys Povilas Mačiulis.
Patys piešinio autoriai Žygimantas Amelynas ir Tadas Šimkus diskusijas sukėlusį daiktą vadina ne pypke, o dūdpypke.
„Piešinys turi daug prasmių. Kiekvienas čia gali įžvelgti vis kitokią prasmę. Norėjosi įnešti pozityvą, energijos, bet ne tokios paviršutiniškos, rėkiančios. Mums gimė mintis, priešinį susieti su menais. Mes manome, kad sprendimuose ir viešoje erdvėje trūksta išminties, energijos. Taip gimė piešinys „Išminčius“. (...). Klausimas, iš kur pypkė. Mes žiūrėjome į Lietuvos tautosaką. Kaimuose, kiek mes girdėjome, išmintingiausi buvo šimtametė močiutė arba diedukas su pypke“, - DELFI teigė Tadas Šimkus.
„Pypkė turi labai daug prasmių. Mes nebijome, kad kažkas tai įvardins, kaip pypkę. Pypkę galima laikyti išminties simboliu iš pačios geriausios prasmės. Apie kažkokią blogą prasmę net negalvojome“, - sako Žygimantas Amelynas.
Menininkai priešinį planuoja užbaigti per artimiausią savaitę.
