Po gaisrui Alytuje aptarti skirto Vyriausybės Nacionalinio saugumo komisijos posėdžio žemės ūkio ministras Andrius Palionis informavo, kad šiuo metu nėra leidžiama supirkti arba parduoti pieno iš galimai užterštose teritorijose esančių ūkių.
„Gyvulių skerdimui irgi yra patvirtintos skerdyklos, nes tos medžiagos kaupiasi riebaliniame sluoksnyje, tik po tyrimų (bus sprendžiama, ar mėsą galima vartoti)“, – sakė A. Palionis.
Ministras sakė, kad šiuo metu yra sudėtinga spręsti, ar bus galima tuos gyvulius toliau auginti.
„Junginiai skyla labai ilgai, išsigimimų tikimybė yra didelė. Du tris metus auginti, ir pieną pilti į mėšlą, teršti dirvožemį, nėra logikos“, – sakė A. Palionis.
Pasak ministro, dar neaišku, ar ūkininkai, gavę kompensacijas, galės įsigyti ir auginti naujus galvijus.
„Gal jis negalės ganyt, gal reikės išvalyti gruntą“, – kalbėjo A. Palionis.
Pasak ministro, ūkininkams patirta žala bus kompensuojama iš valstybės rezervo, jiems nebus taikomos sankcijos už įsipareigojimų dėl Europos Sąjungos paramos nevykdymą.
A. Palionio teigimu, vienoje užterštos teritorijos dalyje yra 35 pieno ūkiai, kitoje – 21.
Atliekos keliaus į Šiaulius
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigė, kad dirvožemio, gruntinių vandenų, Nemuno vandens, gyvenamųjų aplinkų, vaikų darželių oro mėginių tyrimai bus atlikti iki lapkričio 15 dienos.
Ministro teigimu, degiosios atliekos iš gaisravietės bus sudegintos „Toksikos“ deginimo įrenginyje. Dar sprendžiama, ar rūšiuoti betono ir gumos atliekas, ar visą masę talpinti „ Toksikos“ pavojingų atliekų sąvartyne.
Kol kas nėra žinoma, kokia suma galėtų būti vertinama aplinkai padaryta žala.
Tikrins įmones
Pasak aplinkos ministro, artimiausiu metu priešgaisrinės apsaugos ir aplinkosaugos specialistai gaus pavedimą patikrinti panašias įmones. Jis informavo, kad Seime yra pateiktas įstatymo projektas, kuris leistų stabdyti reikalavimų nesilaikančių įmonių veiklą.
K. Mažeikos teigimu, šiuo metu Lietuvoje yra septynios įmonės, kurios turi teisę kaupti ir perdirbti padangas.
Ministras teigė kol kas nėra sulaukęs dėmesio iš gaisrą patyrusios įmonės „Ekologistika“.
„Aš asmeniškai nesu kalbėjęs, nesu matęs nei vadovo, nei kažko atsakingo, kiek kalbėjau su meru, tai pagalbos likviduojant gaisrą nebuvo“, – sakė K. Mažeika.
Pripažįsta, kad klaidų buvo
Vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė pripažino, kad buvo padaryta klaidų – „komunikacinių ir kitų“.
„Iš klaidų reikia pasimokyti. Pirmas dalykas – įvadinis civilinės saugos mokymas valstybinėse institucijose ir kitose, ypač, kai keičiasi vadovas. Kad būtų ne formaliai pasirašoma arba parengiami planai, bet reikėtų sustiprinti mokymus“, – sakė R. Tamašunienė.
Ministrė teigė, kad planuojama tikrinti, kaip įmonės laikosi taršos, priešgaisrinių reikalavimų. Svarstoma tą procesą griežtinti.
„Lietuvoje turime teisinę bazę, bet į visa tai, kuomet nėra ekstremalios situacijos, labai formaliai pasižiūrima“, – sakė R. Tamašunienė.
Ministrė taip pat pabrėžė pratybų svarbą.
„Pratybos yra reikalingas dalykas, kiekvienas dirbantysis turi žinoti, kad mokėtume išeiti iš patalpų, suteikti pagalbą“, – sakė R. Tamašunienė.
Ministrė informavo, kad, siekiant nustatyti klaidas, bus atliktas vidinis patikrinimas.
Verslas tikisi kompensacijų
Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas po posėdžio užsiminė, kad dėl gaisro nuostolių patyrę verslininkai tikisi kompensacijų.
„Kaip tik šiandien verslas informavo, kad 15 val. renkasi savivaldybėje rajono ir miesto verslininkai, kurie tuo metu nedirbo, patyrė nuostolius, kurie yra paėmę bankų paskolas, ir aš juos žmogiškai suprantu . Suprantu, kad viena garsi advokatų kontora atvažiuos.
visi nukentėję turi teisę sulaukti kompensacijos bėdos atveju, bet, kad papildomai turėtų naudos, tas irgi nebūtų visai tinkama ir pilietiška“, – sakė A. Vrubliauskas.
Tirs ilgalaikes pasekmes sveikatai
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga informavo, kad planuojama atlikti ilgalaikes gaisro poveikio žmonių sveikatai pasekmes. Tai yra vadinamasis biomonitoringas.
„Dabar yra planuojama, kaip jį atlikti, kad įsivertintume galimus atokiuosius reiškinius, ir nuspręstume, ar ateityje reikėtų stebėti specifiškai dėl kažkokių ligų. Tą galėsime pasakyti tik tada, kai turėsime aplinkos taršos rodiklius“, – sakė A. Veryga.
Pasak ministro, atlikę biomonitoringą specialistai galės pasakyti, ką gyventojai galės daryti toli į ateitį, kad pasirūpintų savo sveikata.
Per gaisrą į medikus kreipėsi aštuoni nukentėję gyventojai.
Gaisras Alytuje kilo spalio 16-osios naktį. Jis buvo užgesintas per 10 dienų.