Apie Rusijos paieškomų žmonių sąrašą antradienį pranešė „Mediazona“, kuri parsisiuntė visą Rusijos ministerijos puslapyje viešai prieinamą informaciją apie paieškomus asmenis – beveik 100 tūkstančių paieškos kortelių.
Anot portalo, tarp jų yra ne tik S. Kairio, bet ir Estijos premjerės Kajos Kallas pavardė.
Šioje duomenų bazėje, pažymi „Mediazona“, nėra nurodoma, kokiu pagrindu S. Kairys ir K. Kallas yra paieškomi.
Sąraše – buvę ir esamas merai
Sąrašą išanalizavusi „Mediazona“ išskyrė 800 žmonių, kurie, portalo vertinimu, paieškomų žmonių sąraše atsirado dėl politinių motyvų.
Šiame sąraše Delfi rado ir Klaipėdos miesto merą Arvydą Vaitkų, vicemerę Vaidą Raugelę, buvusį Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską, buvusį Vilniaus merą Remigijų Šimašių.
Paieškomų žmonių sąraše yra dabartiniai Klaipėdos miesto savivaldybės nariai Saulius Budinas, Aidas Kaveckis, Edmundas Kvederis, Andrius Petraitis, dabartinis Klaipėdos universiteto rektorius Artūras Razbadauskas, Arvydas Cesiulis.
Delfi sąraše aptiko dabartines Vilniaus miesto tarybos nares Violetą Podolskaitę bei Kamilę Šeraitę – Gogelienę.
Taip pat jame yra buvę Klaipėdos miesto tarybos nariai Arūnas Andziulis, Kazys Bagdonas, Arūnas Barbšys, Alina Vėlykienė, Rimantas Didžiokas, Vidmantas Plečkaitis, Lina Skrupskelienė, Alvydas Šimkūnas, Laima Juknienė. Bei buvę Vilniaus miesto tarybos nariai Vytautas Kašėta, Mantas Stulgaitis, Žilvinas Šilgalis.
Sąraše yra Klaipėdos Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys, Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus vyriausiasis specialistas Laisvūnas Kavaliauskas.
Delfi paieškomų žmonių sąraše rado Ukrainoje kariavusį lietuvį Povilą Limontą, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorių Vasilijų Safronovaą, instituto docentė Silvą Pocytę.
Rusijos VRM sąraše yra Rusijoje už akių nuteisti buvę Sausio 13-osios bylos teisėjai: Ainora Kornelija Macevičienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė ir Artūras Šumskas
Sąraše yra dabar advokatu dirbantis buvęs prokuroras Simonas Slapšinskas. Prieš keletą metų Rusijos Tyrimų komitetas rezonansinę Sausio 13-osios bylą tyrusiam S. Slapšinskui pareiškė kaltinimus už akių.
URM tikrins šios informacijos tikrumą
Rusijai paskelbus apie Estijos premjerės Kajos Kallas, kultūros ministro Simono Kairio bei kitų politikų paiešką, Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis tikina, kad jo vadovaujama ministerija tikrins šios informacijos tikrumą. Visgi, ministras pažymi – toks Maskvos žingsnis yra „tam tikras apdovanojimas“ politikams, aktyviai remiantiems Ukrainos kovą prieš Rusiją.
„Tai visiškai nauja informacija. Pirmiausiai, jeigu turime tokių galimybių, reikia patikrinti jos tikrumą – kaip suprantu, tai yra informacija iš nutekintos duomenų bazės, tai nėra oficiali informacija“, – antradienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.
„Tai yra tam tikras apdovanojimas žmonėms, vertinantiems Ukrainą ir palaikantiems gėrio kovą prieš blogį“, – akcentavo jis.
Visgi, tęsė ministras, jeigu paviešinta informacija pasitvirtins, sąrašuose paskelbtiems asmenims nereikėtų į tai numoti ranka – tai, pasak G. Landsbergio, būtų dar viena Kremliaus veikimo būdų apraiška.
„Jeigu pasitvirtina informacija, tai rodo Rusijos veikimo būdus. Tai reiškia, kad asmuo, net ir turintis imunitetą – kaip Estijos premjerė – gali turėti iššūkių su teisėsauga trečiojoje valstybėje, kuri nuspręstų vykdyti Rusijos arešto orderį netgi tam žmogui apie tai nežinant“, – įspėjo ministras.
„Tokius dalykus reikia priimti rimtai ir įvertinti savo keliones taip pat“, – paragino G. Landsbergis.
Skaisgirytė apie Rusijos ieškomus politikus: teoriškai, jie gali pakliūti į situaciją, kai yra sulaikomi ant sienos
Rusijai paskelbus apie Estijos premjerės Kajos Kallas, kultūros ministro Simono Kairio bei kitų politikų paiešką, prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė sako, kad tokiems asmenims kyla teorinė grėsmė būti sulaikytiems kertant valstybės sieną.
„Reikia pažymėti, kaip būdavo ankstesniais metais – Rusija neskelbia viešai tų asmenų, kuriuos įtraukia į persona non grata sąrašus. Tie asmenys, teoriškai, gali pakliūti į situaciją, kai kur nors vyksta ir ant sienos yra sulaikomi. Šį momentą reikia turėti mintyje“, – antradienį Seime žurnalistams sakė A. Skaisgirytė.
„Tą momentą savo kailiu gali patirti ir daug lietuvių – pavyzdžiui, Sausio 13-osios bylos teisėjai, kur Rusija neslėpdama pasakė, kad jie bus įtraukti į sąrašą tų asmenų, kurie negali atvažiuoti į Rusiją. Tačiau, maža ką, galbūt ir paieškomi tarptautiniu mastu“, – samprotavo ji.
„Realybė yra tokia ir reikia atitinkamai elgtis“, – pridūrė prezidento patarėja.
Visgi, ji pažymi, kad pastarasis atvejis ir žinia iš Maskvos dar turėtų būti patikrinta.
„Šis konkretus atvejis dar turėtų būti ištirtas, kad operuotume ne nuogirdomis, ne nutekinta informacija, bet tikra informacija“, – sakė prezidento patarėja.
Reaguodamas į žinias iš Maskvos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė, kad jo vadovaujama ministerija tikrins paviešintos informacijos tikrumą. Visgi, jeigu tai pasitvirtintų, sąrašuose esantiems asmenims reikėtų įsivertinti vykimą į trečiąsias šalis, pažymėjo jis.
S. Kairys nesistebi, jog atsidūrė tarp Rusijos „ieškomų“ politikų
Kultūros ministro Simono Kairio nestebina tai, kad jo pavardė atsidūrė Rusijos „ieškomų“ politikų sąraše. Pasak ministro, veikiausiai tai lėmė principingi sprendimai, kuriuos jis priėmė dirbdamas dešiniųjų Vyriausybėje.
„Kai priimi principinius sprendimus, rizika visada išlieka. Buvo padaryta daug veiksmų, kurie tokią reakciją galėjo iššaukti. (...) Būdamas Vyriausybės nariu, politiku, privalau neleisti trypti Lietuvos vardo ir neigti laisvės teisės ir turiu padaryti viską, kad nebūtų keliamas kažkoks pavergtos tautos įspūdis ar kažkaip kitaip teisinami imperialistiniai tikslai“, – Eltai antradienį teigė S. Kairys.
„Kultūra, paveldas, istorinė atmintis irgi yra karo zona ir čia yra geras priminimas, kad joks karas nesibaigė ir į dalykus visada reikia žiūrėti labai rimtai“, – pridūrė ministras.
Pasak jo, suprantama, jog pokyčio reikalaujantys sprendimai bei darbai sulaukia dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniu lygmeniu.
„Taip visada bus, nes ir ta kompanija šimto politikų tokia ir yra – tie, kas buvo aktyvūs, tie į tą sąrašą ir pateko. Tai pasiduoti kažkokiam gąsdinimui nereikia. Reikia tiesiog suvokti tam tikrus pavojus, keliaujant ir pan.“ – teigė S. Kairys.
„Visa tai vertinta nuo pat pirmų dienų, pradedant eiti ministro pareigas“, – pabrėžė jis.
Šimašius: galiu pasakyti tik tiek, kiek parašyta ant savivaldybės pastato – Putinai, Haga tavęs laukia
Į žinią, jog buvo įtrauktas į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą, sureagavo ir buvęs sostinės meras Remigijus Šimašius. Jis nurodė, kad jau keletą metų yra tarp nepageidaujamųjų Rusijoje.
„Nepatinka Kremliui nei kaip būdamas ministru ir Lietuvos delegacijos vadovu Ženevoje Žmogaus teisių taryboje juos į vietą pastačiau, nei kad sovietines skulptūras Vilniuje nukėliau, nei kad Maskvos namų projektą Vilniuje užlenkti sugebėjau, nei kad jų ambasadorių trolinau kai jis į okupuotą Krymą kvietė ar degtinės „Putinka“ butelį Kalėdoms siuntė“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė politikas.
„Tai čia dar iki visaapimančios agresijos. Nuo tada dar daugiau priežasčių būti šiame sąraše. Aš galiu pasakyti tik tiek, kiek parašyta ant savivaldybės pastato nuo pat agresijos pradžios: „Putin, Hague is waiting for you“ (Putinai, Haga tavęs laukia – ELTA)“, – pridūrė jis.
VSD apie Rusijos paskelbtą ieškomų politikų sąrašą: bandoma kištis į Lietuvos vidaus reikalus
Rusijai paskelbus apie Lietuvos ir kitų užsienio šalių politikų paiešką, Valstybės saugumo departamentas (VSD) sako, kad tai Kremliaus režimo spaudimo priemonė, kuria bandoma kištis į Lietuvos vidaus reikalus. Todėl departamentas ragina piliečiams susilaikyti nuo kelionių Rusiją ar agresorei valstybei artimas šalis.
„Valstybės saugumo departamentas, kaip ir anksčiau, rekomenduoja Lietuvos piliečiams susilaikyti nuo kelionių į Rusijos Federaciją ir į jos sąjungininkes“, – teigiama komentare Eltai.
Departamentas pažymi, kad oficialaus Rusijos istorijos naratyvo įtvirtinimas yra vienas iš svarbiausių Vladimiro Putino asmeninių prioritetų, todėl tam įgyvendinti yra naudojami visi Kremliaus režimui prieinami resursai.
„Dėl V. Putino asmeninio suinteresuotumo didžioji dalis oficialaus Rusijos istorijos naratyvo kvestionavimo apraiškų yra traktuojama kaip atvirai priešiška veikla ir sulaukia greito bei agresyvaus Kremliaus atsako“, – nurodo VSD, akcentuojant, kad šie procesai ypač suintensyvėjo nuo 2020 m, kai Rusijoje buvo priimtos baudžiamojo kodekso pataisos dėl sovietų karių kapų ir paminklų niokojimo.Be to, pažymima, jog Rusijos tyrimų komitete buvo įsteigtas ir specialus skyrius, atsakingas už kovą su tariamu istorijos faktų falsifikavimu. Po šių įvykių, pasak VSD, buvo pradėta daug ikiteisminių tyrimų prieš užsienio piliečius, kurių veikla neatitiko oficialaus Rusijos istorijos naratyvo nuostatų.
„Ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti ir prieš Lietuvos piliečius, kurie, Rusijos vertinimu, yra susiję su Sausio 13-osios byla ir sovietų karo paveldo objektų Lietuvoje nukėlimo inicijavimu bei įgyvendinimu. Šių piliečių įtraukimas į ieškomų asmenų sąrašus yra valdančiojo Rusijos režimo spaudimo priemonė, kuria bandoma kištis į Lietuvos vidaus reikalus ir stabdyti Rusijos istorijos politikai nepalankius procesus“, – rašoma atsakyme.
