„Šiandien mes paprašėme karinės vadovybės apsvarstyti papildomas priemones, kad būtų sustiprinta mūsų gynyba ir atgrasymas prieš bet kokį pavojų aljansui. Mes užsitikrinsime, kad turėtume atnaujintus karinius gynybinius planus, sustiprintas karines pratybas ir atitinkamą ginkluotųjų pajėgų dislokavimą", - spaudos konferencijoje žurnalistams sakė NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas.
Tai reiškia, kad nėra paskelbtas ir joks konkretus politinis sprendimas dėl karinių pajėgumų didinimo Rytų Europoje. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius po susitikimo su aljanso narių kolegomis irgi buvo nekonkretus.
„Duotas pavedimas karinei vadovybei toliau stiprinti esamus mechanizmus ir garantuoti kas priklauso pagal esamą sutartį“, - DELFI sakė ministras.
Tačiau iš Vašingtono į Briuselį iškviestas NATO pajėgų Europoje vadas, generolas Phillipas Breedlove'as, kuris antradienį vakare susitiks ir su Lietuvos užsienio reikalų ministru L. Linkevičiumi.
Karinių pajėgumų didinimas Rytuose – mįslė
Kaip DELFI jau rašė, po Rusijos agresijos prieš Ukrainą NATO ketina įgyvendinti trijų punktų strategiją: pirma, atgrasinti Rusiją demonstruoti jėgą prieš rytines NATO nares; antra, sustiprinti politinį, diplomatinį, ekonominį bendradarbiavimą su Ukraina; trečia, sustabdyti bendradarbiavimą su Rusija praktiniame lygmenyje NATO-Rusijos komisijos rėmuose.
Tačiau NATO užsienio reikalų ministrai savo pareiškime neminėjo konkrečių Rusijos atgrasinimo priemonių. Kaip DELFI pasakojo Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius, šiame etape kalbėti apie konkrečias priemones labai sunku ir „net nereikia“.
„Karinė vadovybė pateiks tokius siūlymus, kokių reikės. Ji tai daro nuolat ir ne viskas viešai yra skelbiama“, - sakė ministras.
Klausiamas apie nuolatinių karinių bazių steigimą rytinėse NATO valstybėse, apie ką pastaruoju metu buvo nuolat užsimenama, L. Linkevičius atvirauti nebuvo linkęs.
„Visi supranta, kas yra bazė, bet aš drįstu teigti, kad Lietuvos oro pajėgų bazę, kuri yra Šiauliuose ir kur yra 10 naikintuvų iš Jungtinių Valstijų, papildomos technikos bei karių, galima de facto laikyti NATO baze. Mums yra svarbiau praktinis veiklos atspindys, o ne tai, kaip tai pavadinama. Pagaliau (oro policijos misijos – DELFI) buvimas mūsų teritorijoje netiesiogiai suteikia garantijas“, - tęsė L. Linkevičius, pridurdamas, kad NATO buvimas konkrečiame regione užtikrinamas ir karinėmis pratybomis.
NATO užsienio reikalų ministrų pareiškime apie nuolatinius pajėgumus rytinėse NATO valstybės neužsimenama.
Kaip žinoma, NATO šalys narės jau ėmėsi tam tikrų atgrasinimo priemonių. Pavyzdžiui, JAV atsiuntė papildomus naikintuvus „F-15” Baltijos šalių oro policijos misijai sustiprinti. Iš viso Baltijos šalių oro erdvę šiuo metu saugo 10 orlaivių.
Orlaivių misijos stiprinimui, kai baigsis amerikiečių pamaina,pasiūlė ir Didžioji Britanija, Prancūzija, Danija ir Vokietija.
Norėdama nuraminti rytines NATO nares JAV taip pat išsiuntė 12 naikintuvų „F-16” ir apie 300 karių į Lenkiją, kur buvo vykdomos karinės pratybos.
JAV karo laivas „USS Truxton“ taip pat treniravosi Juodojoje jūroje kartu su Bulgarijos ir Rumunijos karinėmis pajėgomis.
NATO pasiuntė patruliuoti virš Lenkijos ir Rumunijos ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės sistemos lėktuvus (AWACS).
„Mes atgrasinsime ir ginsimės nuo bet kokių pavojų. Liekame budrūs, pasiruošę ir galintys ginti savo sąjungininkus. Mes jau sustiprinome NATO pajėgumus ties rytinėmis aljanso sienomis. Virš Lenkijos ir Rumunijos skraido ankstyvojo perspėjimo ir kontrolės sistemos lėktuvai. Mes padvigubinome naikintuvų skaičių Baltijos oro policijos misijoje, ačiū Jungtinėms Valstijoms. Daug NATO sąjungininkių taip pat pasiūlė papildomus orlaivius bei kuro papildymo ore pajėgumus", - spaudos konferencijoje žurnalistams sakė NATO generalinis sekretorius.
Bendradarbiavimas su Ukraina – išskirtinė partnerystė
Aljanso šalių narių diplomatijos vadovai pasisakė apie bendradarbiavimą su Ukraina bei pasmerkė Rusijos agresiją prieš Ukrainą.
„Mes, NATO užsienio reikalų ministrai, vieningai smerkiame nelegalią Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje ir Ukrainos suverenumo bei teritorinio integralumo pažeidimą. Mes nepripažįstame nelegalių ir nelegitimių Rusijos pastangų aneksuoti Krymą. Mes raginame Rusiją imtis skubių veiksmų bei sugrįžti prie tarptautinės teisės ir tarptautinių įsipareigojimų“, - teigiama aljanso diplomatijos vadovų pareiškime.
Ministrai ragina Rusiją sumažinti savo karinius pajėgumus Kryme iki lygio, koks buvo prieš krizę, bei atitraukti karius į bazes. Rusijai taip pat siūloma sumažinti karinį aktyvumą prie Ukrainos sienų, atšaukti nelegalią ir neligitimią Krymo aneksiją, susilaikyti nuo kitų agresyvių veiksmų prieš Ukrainą, gerbti ukrainiečių ir Krymo totorių teises.
„Norėdami pademonstruoti savo įsipareigojimus Ukrainai, mes suintensyvinsime bendradarbiavimą išskirtinės partnerystės rėmuose. Šiandien NATO ir Ukraina nutarė įgyvendinti skubias ir ilgo laikotarpio priemones siekiant sustiprinti Ukrainos galimybes užsitikrinti savo saugumą“, - sakoma pareiškime.
Kalbėdamas apie pagalbą Ukrainai, NATO generalinis sekretorius spaudos konferencijoje vardijo, jog bus remiamos Ukrainos reformos gynybos srityje, išsakomi patarimai, kaip apsaugoti kritinę Ukrainos infrastruktūrą.
Ministrai savo pranešime taip pat pasveikino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos misiją Ukrainoje ir pagyrė ginkluotąsias Ukrainos pajėgas už tai, kad buvo neišprovokuojamos.
„NATO ir Ukraina sustiprins bendradarbiavimą ir skatins reformas gynybos srityje per pajėgumų stiprinimą ir šiam tikslui skirtas įvairias programas. NATO sąjungininkės taip pat sustiprins savo atstovybę Kijeve atsiųsdamos papildomų ekspertų“, - sakoma pareiškime.
Aljanso narės žada toliau dirbti su Ukrainos vyriausybe, Aukščiausiąja Rada ir pilietine visuomene, stiprinti civilinę ginkluotųjų pajėgų bei kitų saugumo pajėgų kontrolę. Ukraina pasveikinta pasirašiusi Asociacijos susitarimą su Europos Sąjunga.
Sankcijos Rusijai? Beveik nėra
NATO šalių narių ministrai pareiškė ir apie praktinio civilinio bei karinio bendradarbiavimo stabdymą su Rusija, tačiau paliko galimybę politiniam dialogui ambasadorių ar aukštesniu lygmeniu. NATO santykiai su Rusija bus peržiūrėti kitame susitikime birželio mėnesį.
Klausiamas, kiek dažnai iki Krymo krizės vykdavo NATO-Rusijos komisijos posėdžiai, Lietuvos užsienio reikalų ministras L. Linkevičius teigė, kad ir iki šiol bendradarbiavimas su Rusija buvo gana vangus.
„Anksčiau posėdžiai vykdavo: jie vykdavo sudėtingai, rezultatai būdavo toli gražu ne tokie, kokių norėtųsi, bet dabar žinia ta, kad stabdomi praktinio lygmens kontaktai, stabdomas bendradarbiavimas, tačiau paliekami kanalai, kad būtų galima nusiųsti kokį signalą, kad galėtume turėti grįžtamąjį ryšį,nes tai reikalinga krizės atveju“, - sakė ministras.
Nepaisant gana aštraus NATO užsienio reikalų ministrų pareiškimų dėl neteisėtos Krymo aneksijos, antradienį buvo ir neigiamų signalų Ukrainai. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie tai, kad Europai reikia nepriklausomos, suverenios, stabilios bei demokratiškai valdomos Ukrainos, NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas užsiminė ir apie tai, kad Ukraina turi gerbti žmogaus teises, mažumas bei įstatymo viršenybės principą.
Mažumas nuolat pabrėžia Rusija, kuri Krymo okupaciją ir aneksiją argumentavo rusų ir rusakalbių apsauga, spaudžia Ukrainą federalizuotis bei rusakalbių regionuose įtvirtinti rusų kalbą kaip antrąją valstybinę kalbą.
Prieš pat NATO užsienio reikalų ministrų susitikimą bendrą pareiškimą paskelbė ir Prancūzijos, Vokietijos bei Lenkijos užsienio reikalų ministrai Laurentas Fabiusas, Frankas-Walteris Steinmeieris ir Radoslawas Sikorskis.
Jame, be kitų dalykų, sakoma, kad „Rusija ir Ukraina visada pasižymėjo išskirtiniais ir stipriais ryšiais, pagrįstais istorija, ekonomika ir kultūra“. „Šie ryšiai turi būti vystomi geros kaimynystės dvasioje, remiantis abipusiais interesais, tikra partneryste bei Ukrainos teritorinio integralumo ir suverenumo pagrindais“, - sakoma bendrame pareiškime.
„Visi mes suprantame istorinius santykius, saitus, kultūrinius ryšius ir kitus bendrumus. Bet tikrai ne tai dabar yra esmė, - sako L. Linkevičius. - Esmė tai, kad suverenios šalies teritorijos dalis yra okupuota ir tas padaryta sąmoningai: nemėginama ne tik kad pasiteisinti, bet net ir nieko paaiškinti. Tai yra svarbu. Ne saitai ir ne nuogąstavimai, ne mažumų teisės čia labiausiai iškyla. Kaip tik mažiausiai abejonių yra dėl Ukrainos mažumų teisių“.
Tačiau ministras sako, kad iš dvišalių pokalbių su kolegomis akivaizdu, jog situacija dėl to, kas įvyko, suvokiama labai panašiai. Tarp šalių, anot jo, skiriasi tik taktikos suvokimas, kaip deeskaluoti situaciją.
