„Iki NATO viršūnių suvažiavimo mes pagaliau turėsime tuos planus, kurie atliepia jau ne tik reagavimu, bet atliepia ir pasirengimu ginti NATO erdvę, konkrečiai mūsų regioną. Tai yra centro planas, kur NATO valstybės turės numatyti savo pajėgas, turės užduotis, kaip reiktų atgrasyti, reaguoti į kylančias grėsmes, jeigu reiktų ginklu ginti mūsų teritorijas“, – pirmadienį LRT teigė V. Rupšys.
„Dar užtruks, aišku, laiko, kol juos patvirtins, fiziškai reikės to laiko, kad patvirtintų, bet, kad derinimas gali pasibaigti šią savaitę, prognozė yra“, – pridūrė jis.
Kariuomenės vadas taip pat paminėjo, kad iki metu galo bus deramasi dėl to, kokios valstybės dislokuos kokias pajėgas skirtingose Baltijos šalyse.
„Galutinis pajėgų generavimo – kokia valstybė kokias pajėgas duos, sutarimas bus derinamas iki metų pabaigos. Bet kad tokių pajėgų ir tokio kiekio jau reikia Lietuvoje ar Latvijoje, Estijoje arba mūsų regione, apskritai NATO erdvėje, jau bus numatyta šituose regioniniuose planuose, kurių yra trys“, – sakė jis.
„Taktiniai planai – jau kaip taktiškai dislokuosime tas pajėgas konkrečioje erdvėje, kokie bus atsakomybės rajonai, kokios detalesnės užduotys ir taip toliau. Tas detalizavimas ir derinimas bus kartu su mūsų nacionaliniais gynybos planais“, – paminėjo jis.
ELTA primena, kad Balandžio viduryje NATO pristatė šalių atstovams Aljanso regioninės gynybos planus, kuriuos viliamasi patvirtinti dar iki šią vasarą Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio Aljanso vadovų susitikimo.
NATO viršūnių susitikimas vyks jau šių metų liepos 11–12 dienomis.
Viršūnių susitikimo Vilniuje darbotvarkėje pagrindinis dėmesys bus skirtas Aljanso kolektyvinės gynybos ir atgrasymo stiprinimui bei paramos Ukrainai didinimui.
Prezidentas Gitanas Nausėda tvirtino, kad NATO šalims pristatyti nauji Aljanso regioninės gynybos planai tenkina Lietuvą ir atitinka Vilniaus keltus lūkesčius. Pasak šalies vadovo, Baltijos šalių saugumo situacija negerėja, todėl, akcentavo jis, Aljansas turėtų skirti pirmaeilį dėmesį Rytų flango gynybos klausimui.
